Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia.
Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje. Šalies energetinę nepriklausomybę stiprina žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomi didelio masto vėjo parkai.
„Pastarieji 20 metų, o ypač paskutinis penkmetis, parodė, kad Lietuva yra pajėgi pirmauti atsinaujinančiosios energijos srityje. Tai, kas kadaise buvo laikoma ambicingu eksperimentu, tapo mūsų energetinės nepriklausomybės kertiniu akmeniu.
Toliau investuojame į vėjo energetikos plėtrą ir spartiname technologinius pokyčius, nes tai ne tik galimybė mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, bet ir strateginis sprendimas, leidžiantis kurti naujas darbo vietas, skatinti inovacijas bei užtikrinti konkurencingą elektros kainą šalies gyventojams ir verslui“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė.
Vėjo elektrinių svarba šalies energetiniam saugumui
Vėjo energetikos kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje statyti ryžosi Kaišiadorių vyskupija. 2004 m. Kretingos rajone pastatyta 600 kilovatų (kW) galingumo elektrinė buvo Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupijos investicija. Skeptikai teigė, kad Lietuva yra per maža šalis efektyviam vėjo energijos naudojimui ir kad tokie projektai nebus ekonomiškai naudingi. Laikui bėgant, su kiekvienu nauju vėjo parku, buvo įrodyta, kad ši energijos rūšis ne tik draugiška aplinkai, bet ir strategiškai naudinga visai valstybei.
Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo energijos importo, tačiau geopolitiniai iššūkiai, ypač neišprovokuota ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą, aiškiai parodė, kad energetinis savarankiškumas nėra vien ekonomikos klausimas – tai nacionalinio saugumo garantas. Europos Sąjungos REPowerEU planas, priimtas kaip atsakas į energetikos krizę, aiškiai įvardija būtinybę plėtoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių tiekėjų. Lietuva jau dabar yra tarp šalių, kurios greičiausiai įgyvendina šias priemones, o vėjo energetika tapo pagrindiniu valstybės energetinės nepriklausomybės ramsčiu.
„Pastaraisiais metais mūsų šalis reikšmingai didino vietinę elektros gamybą iš vėjo elektrinių. Per 2024 m. Lietuvoje buvo prijungta rekordinė apie 500 megavatų (MW) sausumos vėjo elektrinių galia. Tai ženkliai prisidėjo prie vietinių energijos gamybos išteklių augimo. Dėl šių investicijų 2024 m. vėjo elektrinės pagamino daugiausiai vietinės elektros energijos Lietuvoje, jų pagaminta elektros energija padengė net 27 proc. viso šalies elektros energijos suvartojimo – pagal šį rodiklį esame tarp lyderių Europoje“ , – teigia G. Meškelė.
Papildomas didelis postūmis įvyko pastaraisiais metais, kai Kelmėje „Ignitis renewables“ pradėjo statyti didžiausią sausumos vėjo parką Baltijos šalyse. Jau iškilo 44 vėjo elektrinės, o bendra parko galia siekia 300 MW. Tai reikšmingas žingsnis link visiškos energetinės nepriklausomybės, kadangi šis parkas vienas pats galės pagaminti tiek elektros energijos per metus, kiek pakanka maždaug 250 tūkst. namų ūkių.
Technologinė pažanga
Būtent vėjo energijos sektoriaus plėtra padeda Lietuvai tapti viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sausumos vėjo elektrinių galią. 2024 m. šalis kartu su Rumunija pirmavo pagal galingiausias įrengtas sausumos vėjo elektrines – jų vidutinė galia siekė 6,3 MW. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sparčiai plečia vėjo energetikos pajėgumus, bet ir naudoja moderniausias technologijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti vėjo resursus.
Be to, diegiamos naujos technologijos padeda saugoti laukinę gamtą: „Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, „Ignitis renewables“ Lietuvoje diegia inovatyviausią paukščių apsaugos technologiją. Ši sistema naudoja radarus ir dirbtinio intelekto algoritmus ir leidžia realiu laiku stebėti paukščių migracijos kelius ir, prireikus, laikinai stabdyti vėjo elektrinių veiklą. Tai pirmoji tokio tipo technologija Lietuvoje, kuri padės išlaikyti pusiausvyrą tarp žaliosios energijos gamybos ir gamtos apsaugos”, – pasakoja G. Meškelė.
