Mokesčių smūgis artėja: dirbantieji gali netekti dalies pajamų, jei nežinos pokyčių
Dirbi per kelis darbus, stengiesi sudurti galą su galu, tačiau mėnesio pabaigoje paaiškėja keistas dalykas – socialinės garantijos beveik neegzistuoja. Tokia situacija Lietuvoje vis dar gana dažna.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad keli pajamų šaltiniai reiškia didesnį saugumą. Tačiau realybėje šios pajamos išskaidomos taip, kad žmogus nepasiekia net minimalios ribos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Būtent dėl to vis dažniau keliami klausimai – ar dabartinė sistema tikrai veikia taip, kaip turėtų, ir ar ji apsaugo tuos, kurie dirba daugiau nei vienoje vietoje.
Siūlomi pokyčiai: kas keistųsi
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti tvarką, kaip skaičiuojamos įmokos tiems, kurie dirba pas kelis darbdavius. Esminė idėja – vertinti visas žmogaus pajamas kartu, o ne atskirai kiekvienoje darbovietėje.
Jeigu bendra suma nesiektų minimalios mėnesinės algos, įmokas vis tiek reikėtų mokėti bent nuo šios ribos. Kitaip tariant, būtų užtikrinama, kad žmogus sukauptų bent minimalias socialines garantijas.
Svarbus niuansas – įmokų našta būtų paskirstoma tarp darbdavių proporcingai, priklausomai nuo to, kiek kiekvienas moka atlyginimo.
Kodėl to reikia
Šiuo metu nemažai žmonių patenka į savotišką „pilką zoną“. Jie dirba, moka mokesčius, tačiau dėl mažų ar išskaidytų pajamų nesukaupia pilno socialinio draudimo stažo.
Tai reiškia mažesnes išmokas ligos atveju, silpnesnę apsaugą netekus darbo ir menkesnes pensijų perspektyvas. Ilgainiui tai tampa rimta socialine problema, kuri paliečia ne tik pavienius žmones, bet ir visą sistemą.
Profesinių sąjungų pozicija
Darbuotojų atstovai pripažįsta, kad problema reali. Siūlomas modelis, jų vertinimu, gali padėti užtikrinti bent minimalų saugumo lygį.
Vis dėlto kyla ir abejonių. Pabrėžiama, kad darbdaviai ne visada turi visą informaciją apie darbuotojo pajamas kitose darbovietėse, todėl praktinis įgyvendinimas gali būti sudėtingas.
Taip pat neatmetama rizika, kad dalis darbdavių taps atsargesni siūlydami papildomą ar dalinį darbą.
Darbdavių kritika
Verslo atstovai į siūlomus pakeitimus žiūri skeptiškiau. Jų argumentas paprastas – įmokos turėtų būti susietos su realiai gaunamomis pajamomis, o ne su nustatyta riba.
Pasak jų, „grindų“ principas iškreipia sistemą ir gali didinti finansinę naštą. Kai kuriais atvejais tai gali paskatinti darbo santykių mažėjimą arba jų perkėlimą į šešėlį.
Taip pat akcentuojama, kad socialinis draudimas turėtų išlikti susijęs su asmeniniu pasirinkimu. Siūloma svarstyti galimybę žmonėms patiems papildomai prisidėti prie didesnių įmokų, jei jie to nori.
Galimi pokyčiai darbo rinkoje
Jeigu siūlymai būtų įgyvendinti, darbo rinka galėtų keistis. Viena vertus, daugiau žmonių turėtų bent minimalias socialines garantijas.
Kita vertus, gali sumažėti lankstumas – ypač ten, kur darbas vyksta ne pilnu etatu. Kai kuriems darbdaviams tokie modeliai gali tapti mažiau patrauklūs.
Išimtys ir papildomos priemonės
Kartu svarstomos ir išimtys. Pavyzdžiui, siūloma tam tikrais atvejais netaikyti minimalių įmokų reikalavimo, kai įdarbinami užimtumo programų dalyviai.
Tai leistų darbdaviams mokėti įmokas nuo realaus atlyginimo, o ne nuo minimalios algos. Toks sprendimas galėtų paskatinti įdarbinti žmones, kurie dėl įvairių priežasčių negali dirbti pilnu etatu.
Vis dėlto pabrėžiama, kad tokios lengvatos turėtų būti laikinos, kad sistema nepradėtų veikti priešingai nei planuota.
Sprendimai dar priešakyje
Kol kas tai – tik siūlymai. Jie dar derinami, diskutuojami, o galutinė jų forma gali keistis.
Tačiau jau dabar aišku viena – klausimas dėl socialinių garantijų dirbantiems per kelis darbus tampa vis aktualesnis. Ir sprendimo, kuris būtų teisingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, dar teks paieškoti.
