Mokestis įvestas, bet efektas netikėtas: lietuviai šias prekes graibsto dar labiau nei iki šiol
Vos pradėjus veikti cukraus mokesčiui, jo poveikis jau matomas ne tik kainų etiketėse, bet ir valstybės biudžeto eilutėse. Per pirmuosius du mėnesius surinkta suma siekia apie 6 mln. eurų – tai ženklas, kad finansinis efektas gali būti didesnis, nei manyta iš pradžių.
Pradiniai skaičiavimai rodė, kad per metus tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų. Tačiau dabartinis tempas leidžia svarstyti kitokį scenarijų. Jei situacija nesikeis, metinės įplaukos gali gerokai viršyti planuotą ribą. Šie pinigai numatyti krašto gynybai, tad mokestis įgauna ir platesnę – saugumo – dimensiją.
Vis dėlto pagrindinė šio sprendimo idėja buvo ne tik papildyti biudžetą. Siekta paveikti vartojimą – sumažinti saldžių gėrimų paklausą ir paskatinti sveikesnius pasirinkimus. Kol kas rezultatai nevienareikšmiai. Kainos pakilo gana ryškiai, tačiau dalis pirkėjų į tai reaguoja gana abejingai.
Gazuoti gėrimai, nepaisant maždaug ketvirtadaliu išaugusių kainų, išlieka populiarūs. Prekybos tinklų duomenys rodo, kad jų pardavimai netgi išaugo – kai kur fiksuojamas apie 20 proc. didesnis kiekis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai leidžia kelti klausimą, kiek stipriai kainų pokyčiai iš tikrųjų veikia įpročius.
Kita produktų grupė reaguoja kitaip. Sultys ir jų gėrimai susiduria su mažesniu susidomėjimu – jų pardavimai smuko. Tuo metu kai kurie kiti segmentai, pavyzdžiui, kavos produktai, rodo augimą. Tai rodo, kad dalis vartotojų keičia pasirinkimus, tačiau ne visada renkasi akivaizdžiai „sveikesnes“ alternatyvas.
Kainų šuolis skirtinguose produktuose nevienodas. Be jau minėtų gazuotų gėrimų, stipriai brango ir sultys, nektarai, energiniai gėrimai. Išsiskiria sirupai – jų kainos kai kur padidėjo net kelis kartus. Taip pat ženkliai pabrango įvairūs tirpūs kavos mišiniai.
Gamintojai neliko nuošalyje. Siekdami sumažinti mokesčio įtaką, jie ėmė koreguoti receptūras – mažinti cukraus kiekį arba jį keisti saldikliais. Tai leidžia iš dalies amortizuoti kainų augimą, tačiau kelia naujų diskusijų. Saldiklių poveikis sveikatai ir jų skoninės savybės vertinamos nevienareikšmiškai, todėl dalis vartotojų tokius pokyčius vertina skeptiškai.
Ekspertai kol kas ragina išlaikyti atsargumą vertinant bendrą vaizdą. Dviejų mėnesių laikotarpis – per trumpas, kad būtų galima spręsti apie ilgalaikes tendencijas. Vartojimo pokyčiai dažnai vyksta lėtai, o pirmosios reakcijos gali būti tik laikinos.
Tačiau viena jau aišku – cukraus mokestis tapo ne tik teoriniu sprendimu, bet realiai veikiančiu mechanizmu. Jis keičia kainas, verčia gamintojus prisitaikyti ir pamažu spaudžia vartotojus pergalvoti savo pasirinkimus. Ar tai ilgainiui virs realesniu sveikesnių įpročių pokyčiu, paaiškės tik laikui bėgant.
