VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centrą papildė vienas moderniausių vienalaikės terminės analizės prietaisų. Ši aukštos kokybės sistema leidžia itin tiksliai tirti medžiagų šilumines savybes – fazinius virsmus, degradaciją, sudėtį ir stabilumą, o gautus duomenis naudoti tiek naujų medžiagų kūrimui, tiek kokybės kontrolei.
Apie 230 000 eurų vertės prietaisas išsiskiria plačiu temperatūrų diapazonu ir kelių analizės metodų integracija, todėl leidžia tirti įvairius kompozitus, perdirbtas žaliavas, energijos kaupimo medžiagas ir kitas sistemas.
„Vienalaikė terminė analizė (STA) sujungia termogravimetriją (TGA) ir dinaminę diferencinę skenuojamąją kalorimetriją (DSC) vienoje matavimo sistemoje, o tai leidžia vienu metu registruoti masės pokyčius ir šilumos srautus tame pačiame mėginyje identiškomis sąlygomis“, – dalijasi vienas iš projekto vykdytojų, VILNIUS TECH Kompozitinių medžiagų laboratorijos mokslininkas dr. Rimvydas Stonys.
Šis metodas suteikia tikslią ir išsamią informaciją apie terminį stabilumą, fazinius virsmus, oksidacijos ir redukcijos reakcijas bei skilimo procesus.
„Tikslinga medžiagų terminė analizė yra būtina, nes būtent ji nulemia medžiagų ilgaamžiškumą, konstrukcijų saugumą, gaminių tarnavimo trukmę bei energijos vartojimo efektyvumą“, – sako dr. R. Stonys.
Naujoji Civilinės inžinerijos mokslo centro įranga bus prieinama ne tik akademinei bendruomenei, bet ir verslui: įmonės galės tikrinti savo produktų stabilumą, kurti medžiagų alternatyvas ir greičiau įgyvendinti prototipų vystymo procesus.
Pasak dr. Rimvydo Stonio, naujasis prietaisas sustiprins mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant tvarias, ilgaamžes medžiagas ir aukštos pridėtinės vertės produktus bei užtikrins tokių produktų efektyvumą ir ekologiškumą.
Naujoji technologija turės platų pritaikymą statybos, energetikos ir kitose pramonės srityse, o VILNIUS TECH planuoja ir toliau aktyviai jungtis prie įvairių tarptautinių partnerysčių.
Neseniai VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centras už 300 000 eurų įsigijo įrangą, skirtą ilgalaikiams, pažangiems gelžbetonio tyrimams. Jiems bus naudojami modernūs ilgalaikės apkrovos stendai su nuolatiniu monitoringu, o visas eksperimentas truks ne mažiau nei vienerius metus specialiai tam pritaikytoje kameroje su temperatūros ir drėgmės reguliavimo funkcija.
Paprastai inžinerinėje praktikoje bandymai atliekami po 7, 28 ar 56 parų, tad tyrimai, trunkantys ilgiau nei 56 paras, yra tikra retenybė. Tai leis mokslininkams gauti itin vertingų ilgalaikės elgsenos duomenų, kurie leis geriau projektuoti gelžbetonines konstrukcijas ir atsižvelgti į tvarumo principus.
