Kava ir arbata – vieni dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o apie jų poveikį sveikatai nuolat atliekami nauji tyrimai. Nauja ilgamečio stebėjimo analizė rodo, kad saikingas gėrimų su kofeinu vartojimas gali būti susijęs su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Nauji duomenys rodo, kad reguliarus kofeino vartojimas gali būti susijęs su mažesne demencijos išsivystymo tikimybe ir lėtesniu pažintinių funkcijų blogėjimu. Tai parodė vienas didžiausių ilgalaikių tyrimų, kuriame buvo analizuojami beveik 132 tūkst. žmonių įpročiai per 43 metus.
Mokslininkai nustatė, kad daugiausia kofeino vartoję dalyviai turėjo maždaug 18 % mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie kavos gėrė mažai arba visai nevartojo kofeino. Panaši tendencija atsispindėjo ir pažintinių gebėjimų testų rezultatuose – kavos ir arbatos mėgėjai pasiekdavo kiek geresnių rezultatų.
Tuo pačiu poveikio nebuvo pastebėta tarp tų, kurie rinkosi kavą be kofeino. Tai leidžia manyti, kad svarbų vaidmenį čia gali turėti būtent kofeinas. Ryškiausia nauda fiksuota grupėje, kuri kasdien išgerdavo 2–3 puodelius kavos arba 1–2 puodelius arbatos.
„Nors mūsų rezultatai nuteikia optimistiškai, svarbu prisiminti, kad poveikio dydis yra nedidelis ir egzistuoja daug kitų svarbių būdų, kaip saugoti pažintines funkcijas senstant. Mūsų tyrimas rodo, kad kofeino turinti kava ar arbata gali būti viena iš šios dėlionės dalių“, – teigė dietologas Danielis Wangas iš Mass General Brigham ligoninės Bostone.
Gauti rezultatai dera su ankstesniais darbais. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos biobanko duomenų analizė parodė, kad žmonės, geriantys juodą kavą su kofeinu be pridėtinio cukraus, rečiau serga Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Kiti tyrimai jau anksčiau siejo reguliarų kavos vartojimą su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne demencijos rizika žmonėms, sergantiems hipertenzija.
Naujajame tyrime buvo įvertinti daugiau nei 86 tūkst. moterų ir daugiau nei 45 tūkst. vyrų duomenys. Dalyviai dešimtmečiais pildė anketas apie mitybos įpročius ir atsakė į klausimus apie atminties bei dėmesio pokyčius. Apie 17 tūkst. žmonių papildomai atliko telefoninius pažintinių funkcijų testus.
Iš viso daugiau kaip 11 tūkst. dalyvių buvo diagnozuota demencija. Didžiausias kofeino kiekis maiste nuolat siejosi su mažesne šios ligos rizika, nerasta jokių aiškių neigiamo poveikio sveikatai ženklų. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tyrimas yra stebimasis, todėl negalima įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio.
„Mes taip pat palyginome žmones, turinčius skirtingą genetinę polinkio demencijai riziką, ir gavome tokius pačius rezultatus. Tai reiškia, kad kava ar kofeinas, tikėtina, yra vienodai naudingi tiek žmonėms, turintiems didelę, tiek ir mažą genetinę demencijos riziką“, – aiškino pagrindinė tyrimo autorė Jui Džan.
Primename, kad džiovinti vaisiai turi daug skaidulų ir mineralų, tačiau dėl didelės natūralių cukrų koncentracijos juos reikėtų vartoti saikingai. Renkantis geriau vengti produktų su pridėtiniu cukrumi ir dažikliais bei teikti pirmenybę natūraliems džiovintiems vaisiams.
