Viena iš jamsų rūšių išmoko apgauti paukščius „netikromis uogomis“. Mokslininkai nustatė, kad naujai aprašyta jamsų rūšis Dioscorea melanophyma (belytis jamsas), kuri negali sudaryti sėklų, platinamų vėjo, vandens ar gyvūnų, rado itin gudrų būdą išspręsti plitimo problemą.
Tyrimas parodė, kad šis augalas suformuoja blizgančius juodus svogūnėlius, galinčius išaugti į naują augalą. Jie itin tiksliai mėgdžioja vietines uogas. Paukščiai šiuos svogūnėlius praryja kaip maistą, o vėliau juos išplatina kitose vietose.
Toks plitimo būdas, kai augalą išplatina gyvūnai, jį suėdę, vadinamas endozoochorija. Sėklų atžvilgiu tai gana įprastas reiškinys, tačiau šiuo atveju plinta vegetatyvinės dauginimosi dalys – iš esmės augalo „klonai“. Tyrėjų teigimu, kitų tokios apgaulingos vegetatyvinės sklaidos pavyzdžių kol kas nėra žinoma.
Apgaulės patikrinimas
Norėdami įsitikinti, ar svogūnėliai paukščiams iš tiesų atrodo kaip uogos, mokslininkai palygino jamsų svogūnėlių ir vietinių gervuogių dydį bei spalvą, pasitelkę spektroskopijos metodus. Vėliau jie taikė paukščių regos modeliavimą, leidžiantį įvertinti, kaip paukščiai suvokia spalvas ir kontrastą. Rezultatas buvo aiškus: žvelgiant paukščių „akimis“, svogūnėliai beveik nesiskiria nuo tikrų uogų.
Šias išvadas patvirtino ir lauko stebėjimai. 2019–2025 metais Kinijoje ir Nepale atliktų tyrimų metu trejus metus buvo fiksuojama, kaip paukščiai sąveikauja su svogūnėliais. Iš viso užregistruoti 22 paukščių rūšių atvejai, kai jos maitinosi šiomis „uogomis“.
Sėkmingas laiko parinkimas
Tyrimas taip pat parodė, kad mimikrija veiksmingiausia tam tikru metų laiku. Kai tikrų vaisių gausu, paukščiai gali būti išrankesni. Tačiau vaisių trūkstant jie dažniau linkę rizikuoti ir suėsti tai, kas tik atrodo tinkama.
Autoriai pabrėžia ryškų sezoniškumą: 82,35 % maitinimosi atvejų fiksuota spalį ir vasarį, kai uogų būna mažai. Tai atitinka vadinamąjį mimikrijos „pakaitalo“ efektą.
Sėkmės patikrinimas
Apgaulė naudinga tik tuomet, jei ji iš tiesų užtikrina sėkmingą plitimą. Tyrime nustatyta, kad svogūnėliai išgyvena perėję per paukščių virškinamąjį traktą ir išlieka gyvybingi.
Mokslininkai taip pat įvertino svogūnėlių daigumą po išplitimo ir nustatė, kad jie gali toliau sėkmingai augti. Be to, buvo apskaičiuota, kokiais atstumais svogūnėliai gali būti išnešiojami: vidutinis plitimo atstumas siekia apie 230 metrų, o maždaug 6 % atvejų jis viršija 500 metrų.
