Tarpžvaigždiniai objektai, kertantys mūsų Saulės sistemą, suteikia mokslininkams unikalią galimybę pažvelgti į kitų žvaigždžių sistemų „statybinę medžiagą“. Naujausi stebėjimai rodo, kad paslaptinga iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejusi kometa 3I/ATLAS elgiasi netikėtai: kinta jos forma, ledas garuoja nevienodai, o švytėjimas pastebimai stiprėja.
Keliaudama per Saulės sistemą, 3I/ATLAS patyrė neįprastų pokyčių, susijusių ir su jos sandara, ir su iš branduolį sudarančio ledo sklindančia spinduliuote. Tai leidžia manyti, kad staigus patekimas į šiltesnę aplinką gali greitai pakeisti ilgai šaltyje buvusių tarpžvaigždinių kūnų išvaizdą bei aktyvumą.
Remiantis nauja duomenų analize, atlikta pagal praėjusių metų rugpjūtį ir gruodį kosminio teleskopo SPHEREx atliktus stebėjimus ir paskelbta preliminarių mokslo publikacijų serveryje, tyrėjai išskyrė netikėtus šios kometos bruožus.
SPHEREx teleskopas geba „matyti“ net 102 infraraudonojo spektro juostose. Dėl to mokslininkai galėjo detaliai atsekti, kaip pasiskirstęs ir kaip spinduliuoja 3I/ATLAS kometos ledas.
Šis ledas sudarytas iš įvairių molekulių, tarp jų – vandens, azoto junginių, anglies dioksido ir anglies monoksido.
Stebėjimų duomenys rodo, kad daugumos šių medžiagų pasiskirstymas yra gana simetriškas: jos sudaro apvalų švytintį apvalkalą aplink kometos branduolį. Vis dėlto angliavandenilių pasiskirstymas pasirodė esąs mažiau apvalus ir labiau suplokštėjęs.
Didžiausias asimetriškumas užfiksuotas tiriant dulkių pasiskirstymą. Būtent dulkės formuoja vadinamąjį antiuodegį – retą papildomą kometos uodegą, susidarančią tuomet, kai į kosmosą išmetamos stambios ir sunkios dulkių dalelės. Dėl didesnės masės jos juda kitaip nei smulkesnės dalelės ir dujos, todėl antiuodegis nukrypsta kita kryptimi nei pagrindinė uodega.
Mokslininkai pabrėžia, kad gruodžio mėnesio duomenų analizė dar nebaigta, tačiau jau dabar akivaizdu, jog kelionės per Saulės sistemą metu kometa pastebimai pakito. Šie pokyčiai padeda geriau suprasti, kaip tarpžvaigždiniai objektai reaguoja į artimą žvaigždės aplinką po milžiniškai ilgo buvimo šaltoje tarpžvaigždinėje erdvėje.
2025 m. spalio 29 d. tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS pasiekė artimiausią Saulės tašką per visą savo apsilankymą mūsų sistemoje. Tuo metu ji buvo maždaug 203 mln. kilometrų atstumu nuo žvaigždės – tai apie 36 % didesnis atstumas nei tarp Žemės ir Saulės.
Toks priartėjimas tarpžvaigždiniam objektui, kuris, kaip manoma, nebuvo priartėjęs prie jokios žvaigždės milijonus ar net milijardus metų, yra itin intensyvus. Šiluma smarkiai suaktyvino ledo sublimaciją – virsmą dujomis, apeinant skystą būseną.
Dėl šio proceso aplink 3I/ATLAS susiformavo ryški dujinė sfera, sudaryta iš įvairių molekulių. Ši dujų ir dulkių aplinka, kartu su neįprastu medžiagų pasiskirstymu ir susiformavusiu antiuodegiu, suteikia mokslininkams papildomų užuominų apie tarpžvaigždinės materijos savybes.
Anksčiau taip pat buvo pastebėta, kad 3I/ATLAS pasižymi savotiška „pulsacija“ – periodiniais ryškumo pokyčiais, dėl kurių kometa ima švytėti vis intensyviau. Manoma, kad šiuos svyravimus gali sukelti netolygus ledo garavimas, kintantis kometos sukimosi ritmas arba sudėtinga jos branduolio forma.
Horoskopai – tai smagus būdas pradėti dieną ar pasmalsauti apie ateitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tėra pramoginio pobūdžio turinys. Jie nėra paremti moksliniais įrodymais ir neturėtų būti traktuojami kaip patikimos prognozės ar patarimai. Mėgaukitės horoskopais kaip įdomia pramoga, bet svarbius gyvenimo sprendimus priimkite remdamiesi savo pačių nuovoka ir logika.
