Prieš milijardus metų mūsų planeta buvo ugninė masė, verdantis lavos ir akmenų rutulys be jokio gyvybės ženklo. Laikui bėgant ši masė atvėso, susiformavo kietas paviršius, o vėliau atsirado sąlygos gyvybei. Tačiau geologai dabar atrado neįtikėtiną įrodymą, tai giliai po Žemės paviršiumi slypi likučiai senosios „pirmapradės Žemės“.
Šie pėdsakai išliko net 4,5 mlrd. metų, todėl jų atradimas prilyginamas smiltelės radimui pilname kibire smėlio. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad šie itin seni uolienų likučiai gali padėti suprasti, kokios sąlygos vyravo tada, kai mūsų planeta dar tik formavosi. Tai gali atskleisti, kaip gimsta tokios planetos kaip Žemė.
Geochemikė Nikolė iš Masačusetso technologijos instituto teigė, kad tai gali būti pirmasis tiesioginis įrodymas, jog išliko pirmapradės Žemės medžiagų. Anot jos, tai lyg pažvelgti į seniausią mūsų planetos istorijos puslapį, dar iki milžiniško susidūrimo, kuris viską pakeitė.
Katastrofiškas susidūrimas, sukūręs Mėnulį
Pirmapradė Žemė egzistavo tik trumpą laiką, tai apie šimtą milijonų metų. Tada į ją atsitrenkė Marso dydžio kosminis kūnas, vadinamas Tėja. Šis smūgis pakeitė planetos sudėtį ir nulėmė Mėnulio susidarymą, todėl dabartinė Žemės forma gimė iš šios kosminės katastrofos.
Mokslininkai ieškojo trūkumo kalio-40 izotope, tai elemento, kuris padeda nustatyti uolienų kilmę. Lygindami įvairius mėginius iš Grenlandijos, Kanados ir Havajų, jie aptiko unikalų cheminį parašą, kuris iki šiol nebuvo pastebėtas. Tai ženklas, kad šios uolienos gali būti iš pačios seniausios mūsų planetos versijos.
Uolienos iš Žemės aušros
Šis cheminis pėdsakas nesutampa su jokiais kitais geologiniais procesais ar vėlesniais meteoritų smūgiais. Kompiuteriniai modeliai parodė, kad jis atitinka senovinius duomenis apie pirmapradės Žemės sudėtį, todėl tai laikoma stipriu įrodymu, jog aptiktas tikras jos likutis.
Mokslininkų nuomone, šie atradimai rodo, jog kai kurie meteoritų tipai dar nėra rasti. Pirmapradės Žemės medžiaga turėjo kilti iš kažkur, iš dulkių ir dujų sankaupų, kurios pamažu suformavo mūsų planetą.
Naujasis žvilgsnis į mūsų planetos kilmę
Šis tyrimas keičia požiūrį į tai, kaip Žemė gimė. Ilgą laiką manyta, kad jos cheminę sudėtį galima nustatyti pagal žinomus meteoritų tipus, tačiau dabar aišku, kad šis sąrašas nėra pilnas. Tai reiškia, jog vis dar nežinome visų kūnų, iš kurių susiformavo mūsų planeta.
Kaip teigia mokslininkė Nė, ši informacija suteikia galimybę iš naujo pažvelgti į mūsų kilmę ir geriau suprasti, kaip iš chaotiškos dulkių ir lavos masės atsirado gyvybei tinkamas pasaulis. Pirmapradės Žemės likučiai yra tarsi gyvas įrodymas, kad net po milijardų metų mūsų planeta vis dar slepia savo paslapčių.
