Nauji tyrimai rodo, kad dar negimę kūdikiai gimdoje su vadinamaisiais „amžinaisiais chemikalais“ susiduria gerokai dažniau, nei manyta anksčiau. Kartu vis intensyviau aiškinamasi, kokią žalą šios medžiagos gali daryti žmogaus sveikatai.
Per- ir polifluoralkilo medžiagos (PFAS) dešimtmečiais buvo plačiai naudojamos pramonėje ir gamyboje, todėl jų aptinkama tiek aplinkoje, tiek mūsų organizmuose. Šie junginiai vadinami „amžinaisiais chemikalais“, nes suyra itin lėtai ir išlieka labai ilgai.
JAV ir Kanados mokslininkų grupė nusprendė iš naujo įvertinti ankstesnes išvadas, esą į pirmagimių placentą patenka daugiau PFAS nei į vėliau gimusių vaikų placentas. Naujausiame tyrime PFAS kiekis buvo vertinamas ne placentos audinyje, o naujagimių virkštelės kraujyje, laikant jį kūdikio patirto poveikio šioms medžiagoms rodikliu.
Iš pradžių rezultatai atrodė patvirtinantys vadinamąjį „pirmagimio efektą“: pirmagimių kraujyje PFAS skirtumai atrodė ryškesni nei vėliau gimusių vaikų. Tačiau išplėtus analizę ir pradėjus ieškoti daugiau skirtingų PFAS rūšių, šis skirtumas išnyko.
„Mūsų išvados rodo, kad PFAS matavimo būdas yra itin svarbus“, – aiškina statistikos specialistė Šeli Liu (Shelley Liu) iš Aikano medicinos mokyklos prie Maunt Sinajaus ligoninės JAV. – „Kai žvelgiame plačiau ir vertiname daugiau junginių, matome, kad kūdikiai iki gimimo patiria gerokai didesnį PFAS poveikį, nei iki šiol suvokėme, o anksčiau manyti dėsningumai ima keistis.“
Mokslininkai išanalizavo 120 kūdikių, gimusių 2003–2006 m., virkštelės kraujo mėginius. Tyrime buvo pritaikytas naujas cheminės analizės metodas, kuris nėra orientuotas vien į iš anksto pasirinktus junginius.
Ši metodika neapsiriboja gerai ištirtu PFAS sąrašu: ji leidžia „nuskenuoti“ daug platesnį PFAS ir į juos panašių junginių spektrą kraujyje. Išplėstinė analizė parodė 42 skirtingus PFAS pėdsakus, palyginti su 8 medžiagomis, nustatytomis tradiciniu, tiksliniu metodu, o sutapo tik 4 junginiai. Tai reiškia, kad anksčiau galėjome nefiksuoti dešimčių papildomų chemikalų.
Nors natūralu, kad ieškant platesnio cheminių medžiagų spektro aptinkama daugiau PFAS, tyrėjai pabrėžia kitą svarbų aspektą: iki šiol turėtas supratimas apie šių junginių poveikį dar negimusiems vaikams gali būti pasenęs ir pernelyg siauras.
Faktas, kad taikant naują analizės techniką išnyko skirtumai tarp pirmagimių ir vėliau gimusių vaikų PFAS lygių, rodo, jog PFAS problemos mastas galėjo būti rimtai nuvertintas.
„Mūsų tyrimas parodo, kad prenatalinis PFAS poveikis yra sudėtingesnis ir labiau paplitęs, nei rodė ankstesni darbai“, – teigia Liu. – „Jei norime apsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti išvengiamas aplinkos rizikas, privalome matyti visą vaizdą.“
PFAS aptinkama daug kur – nuo maisto pakuočių iki baldų audinių. Nors kai kurios šalys griežtina šių medžiagų naudojimo ribojimus, praktikoje neretai nutinka taip, kad uždrausta medžiaga pakeičiama nauju, labai panašios cheminės struktūros junginiu. Dalis tokių pakaitalų dar nėra tinkamai ištirti, o kai kurie net nėra iki galo identifikuoti.
Būtent tai tapo viena šio tyrimo paskatų: tiksliau įvertinti prenatalinį poveikį PFAS junginiams, įskaitant ir tuos, apie kuriuos šiuo metu žinoma labai nedaug.
Kol kas vis dar trūksta aiškumo, kaip tiksliai PFAS veikia sveikatą. Šis tyrimas vaikų sveikatos rodiklių nesekė, tačiau vis daugiau mokslinių darbų rodo galimą šių medžiagų pavojų. PFAS jau buvo siejamos su prastesne inkstų funkcija ir didesne kai kurių vėžio formų rizika.
Pastaraisiais metais nustatytas ryšys tarp PFAS kiekio motinos kraujyje ir jos vaikų smegenų struktūros skirtumų. Ankstesni tyrimai taip pat siejo šiuos junginius su lėtesniu vaisiaus augimu.
Mokslininkai siekia pritaikyti naują PFAS analizės metodiką platesnio masto tyrimams, kad būtų galima tiksliau įvertinti realų žmonių kontaktą su „amžinaisiais chemikalais“ ir stebėti, kaip jis susijęs su sveikatos pokyčiais ilguoju laikotarpiu.
„Šiuo metu mūsų darbas padeda sukurti mokslinį pagrindą tolesniems tyrimams“, – pabrėžia Liu. – „Mūsų tikslas – judėti link kuo ankstesnio pokyčių nustatymo ir prevencijos, ypač tokiais jautriais laikotarpiais kaip nėštumas.“
