Asmeninių vardų suteikimas gyvoms būtybėms ar net tam tikriems daiktams paprastai laikomas išskirtinai žmogiška savybe. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad kai kurie gyvūnai taip pat tikriausiai supranta vardų koncepciją ir kreipiasi vieni į kitus vardais. Apie tai savo straipsnyje rašo amerikiečių evoliucinis biologas Skotas Trevoras.
Jis pažymi, kad delfinai, kurie ir taip laikomi vienais protingiausių Žemės gyvūnų po žmonių, geba skleisti labai įvairų garsų repertuarą – nuo spragtelėjimų iki aukšto dažnio švilpimo. Panašu, kad kai kurias šių garsų kombinacijas delfinai naudoja panašiai, kaip mes naudojame asmeninius vardus.
Trevoras remiasi 2006, 2013 ir 2023 metų tyrimais, kuriuose mokslininkai analizavo būtent šį delfinų komunikacijos aspektą. Labai reikšmingas atradimas buvo tas, kad delfinai ne tik skleidžia savitas, kiekvienam individui būdingas garsų kombinacijas, bet ir gali kopijuoti kitų delfinų charakteringus švilpimus. Be to, delfinai panašiai reaguoja į šiuos garsus ir tada, kai jie buvo įrašyti žmonių ir vėliau atkurti techninėmis priemonėmis.
Kartu Trevoras pabrėžia, kad delfinų „kalba“ savo struktūra visiškai nepanaši į žmogaus kalbą, todėl žmogaus vardų ir delfinų „vardų“ palyginimas yra tik sąlyginis.
„Delfinų švilpimas nėra struktūruotas pagal abėcėlės ar simbolinį principą; jis nėra naudojamas ir suvokiamas sentimentaliai ar prasmiškai taip, kaip mūsų kalboje. Vis dėlto duomenys rodo, kad jų išskirtinių švilpimų vartojimas yra referencinis: vieno delfino šūksnis gali reprezentuoti kitą individą, taip, kaip jūs pasitelktumėte kieno nors vardą, kreipdamiesi į jį pokalbyje“, – aiškina mokslininkas.
Pagrindinis skirtumas tarp žmonių ir delfinų „vardų“ slypi tame, kaip jie atsiranda. Žmonėms vardą paprastai parenka tėvai – tai iš esmės „atsitiktinė“ garsų kombinacija. Delfinų atveju viskas kitaip. Kiekvienas delfinas pats susiformuoja savitą balso „parašą“, augdamas ir įgydamas socialinės patirties. Būtent šis „parašas“, kurį vėliau gali naudoti ir kiti delfinai, funkcionuoja kaip tam tikras vardas.
Kiti įdomūs moksliniai pastebėjimai
Ankstesni tyrimai parodė, kad naminių kačių murkimas yra daug labiau unikalus ir asmeniškas garsas nei kniaukimas, kuris labai priklauso nuo situacijos ir konteksto. Mokslininkai nustatė, kad nors ir murkime, ir kniaukime galima aptikti individualių ypatybių, būtent murkimas išlieka beveik nekintamas ir būdingas konkrečiai katei, o kniaukimas, naminių kačių evoliucijos ir prijaukinimo eigoje, tapo itin lankstus ir įvairus.
Taip pat tyrėjai aiškinosi, kodėl per pastaruosius 60 milijonų metų Žemės klimatas kardinaliai pasikeitė – nuo itin šilto dinozaurų laikų klimato iki dabartinės gerokai vėsesnės būsenos. Manoma, kad esminį vaidmenį šiame procese suvaidino ženklus kalcio koncentracijos vandenyne sumažėjimas, kuris inicijavo pasaulinę grandininę reakciją ir lėmė ilgalaikius klimato pokyčius.
