Biologai atskleidė netikėtą, tačiau moksliškai pagrįstą reiškinį: kai kurių rūšių tarakonai po poravimosi vienas kitam nukramto sparnus. Pasirodo, tai nėra paprastas kanibalizmas ar maisto paieška – toks elgesys padeda išsaugoti porininko ištikimybę ir sustiprina ilgalaikį ryšį tarp partnerių.
Tarakonai, žinomi dėl neįprastos praktikos po poravimosi nukąsti vienas kitam sparnus, taip elgiasi dėl netikėtos priežasties – siekdami išlaikyti porinę ištikimybę. Susiformavus tokiai „sparnų aukojimo“ porai, vabzdžiai ima aktyviai ginti savo teritoriją nuo kitų tos pačios rūšies atstovų ir dėmesį skiria tik vienas kitam.
Žiaurus ritualas dėl šeimos išsaugojimo
Japonijos mokslininkai ištyrė tarakonų rūšies Salganea taiwanensis elgesį. Šie vabzdžiai minta sutrūnijusia mediena ir joje įsirengia lizdus. Po poravimosi tarakonai suėda vienas kito sparnus.
Kadangi sparnai beveik neturi maistinės vertės, tyrėjai padarė išvadą, jog šis keistas ritualas veikia kaip mechanizmas, padedantis partneriams išlikti kartu visą gyvenimą. Taip pora gali drauge auginti palikuonis kelis sezonus – sumažėja išsiskyrimo ar „išsiblaškymo“ rizika, ieškant kitų partnerių.
Lizdo ir partnerio gynyba
Siekdami patikrinti hipotezę apie porinę ištikimybę, mokslininkai atliko eksperimentą: prie jau susiformavusių porų buvo prileista svetimų tos pačios rūšies tarakonų. Vos tik pasirodydavo nepageidaujamas svečias, nepriklausomai nuo jo lyties, pora akimirksniu imdavo rodyti agresiją.
Tas tarakonas, kuris pirmasis pastebėdavo atėjūną, pradėdavo jį stumdyti ir mėgindavo nuvyti nuo lizdo. Partneris galėdavo aktyviai prisijungti prie „mūšio“ arba aiškiai demonstruoti priešiškumą: kapstytis substrate, nervingai judinti pilvelį, blaškytis. Kartais pora netgi užblokuodavo įėjimą į savo būstą pjuvenomis, taip fiziškai užtverdama kelią įsibrovėliams.
Įdomu tai, kad tarp porų, kurios dar nebuvo poravusios ir nebuvo suėdusios vienas kito sparnų, agresija svetimų atžvilgiu beveik nepasireikšdavo. Tai laikoma vienu pirmųjų moksliškai pagrįstų pasirinktinės agresijos ir socialinio prisirišimo prie konkretaus partnerio pavyzdžių tarp bestuburių.
Pasak tyrimo autorių, po poros susidarymo ir sparnų suėdimo ritualo tiek patinai, tiek patelės nuolat atmesdavo visus kitus tos pačios rūšies individus, tačiau niekada nepuldavo ir nekeisdavo jau pasirinkto partnerio. Taip susiformuoja tvirta, ilgalaikė porinė sąjunga, didinanti palikuonių išgyvenimo tikimybę.
Biologų teigimu, tokių elgsenos strategijų tyrimai padeda geriau suprasti, kaip net ir palyginti paprasti bestuburiai evoliucijos metu išvysto sudėtingus socialinius ryšius, primenančius porinę ištikimybę ir ilgalaikes šeimines partnerystes.
