Nors daug kalbame apie gyvybės paieškas kituose pasauliuose, Žemėje vis dar slepiasi daugybė paslapčių. Viena tokių yra keistos, beveik „ateiviškos“ išvaizdos lervos, kurios jau daugiau nei šimtmetį glumina mokslininkus.
Šios mikroskopinės būtybės, vadinamos facetotektanais (facetotektų lervomis), plūduriuoja vandenynų paviršiuje, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kuo jos virsta suaugusios.
Mokslininkai spėjo, kad jų gyvenimo ciklas gali turėti parazitinę stadiją, panašiai kaip fantastiniuose filmuose apie ateivius. Dabar naujas tyrimas pagaliau pateikė rimtų įrodymų, kad tai tiesa.
Kas iš tiesų yra facetotektanai?
Facetotektanai mokslui žinomi nuo XIX amžiaus, tačiau iki šiol nebuvo aptikta nė vieno suaugėlio (paskutinės fazės būtybės). Tai lėmė daugybę spėlionių apie jų gyvenimo būdą. Naujas Danijos gamtos istorijos muziejaus ir JAV mokslininkų tyrimas ištyrė daugiau nei 3 tūkst. šių lervų, surinktų Japonijos pakrantėje.
Palyginę jų genetinius duomenis, mokslininkai nustatė, kad facetotektanai yra giminingi jūrų antims (barnaklėms). Tačiau jie nėra artimai susiję su jau žinomomis parazitinėmis rūšimis, todėl jų evoliucijos kelias pasirodė netikėtas.
Parazitinė prigimtis
Nors genetiškai jie nėra „klasikiniai“ parazitiniai barnaklės, facetotektanų kūno sandara ir reakcijos į hormonų poveikį rodo, kad jų suaugėliai greičiausiai gyvena šeimininko viduje. Kitaip nei filmuose, kur parazitas iš karto prasiskverbia į auką, facetotektanai pirmiausia gyvena laisvai kaip lervos, o vėliau užpuola nežinomą šeimininką jau suaugę.
Kai kurios jūrų ančių rūšys parazituoja krabus, tai jos įsiskverbia į šeimininko kūną ir auga jo viduje kaip šakotas tinklas. Tokiu būdu jos gali net kastruoti krabus, priversti juos elgtis lyg nėščias pateles ir visiškai perimti šeimininko biologines funkcijas.
Ankstesni bandymai su facetotektanais parodė, kad veikiami tam tikrų hormonų jie išlenda iš savo kietos išorės ir tampa gleivėtais kirminėliais, taip pat, kaip žinomos parazitinės barnaklės. Tai rodo, kad jų gyvenimo ciklas gali būti labai panašus.
Mokslininkai mano, kad tai yra vadinamosios konvergentinės evoliucijos pavyzdys, kai skirtingos rūšys, neturėdamos artimos giminystės, išsiugdo panašias savybes dėl tų pačių aplinkos spaudimų.
Vandenynų paslaptys
Nauji duomenys patvirtina hipotezę, kad facetotektanai suaugę tampa parazitais. Nors dar neatrastas tikslus šeimininkas, viskas rodo, kad jie prisitaikė gyventi kitų organizmų kūnuose.
Tai ne tik padeda suprasti paslaptingą jų gyvenimo ciklą, bet ir atskleidžia platesnę tiesą apie gamtą, tai parazitizmas vandenynuose galėjo išsivystyti ne vieną kartą ir labai skirtingomis aplinkybėmis. Facetotektanai yra puikus priminimas, kad net mūsų planetoje liko daug nežinomų, galbūt net šokiruojančių gyvybės formų.
