Naujieji metai daugeliui tampa simboliniu „šviežiu startu“ – žadame daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, skirti daugiau laiko sau ar mokytis naujų dalykų. Tačiau jau sausio viduryje didelė dalis šių pažadų tyliai nugula „istorijos šiukšliadėžėje“. Psichologiniai tyrimai rodo, kad problema nėra vien nesėkmė – daug lemia tai, kaip apie ją kalbame ir ką iš jos pasiimame.
Ar priklausote tai žmonių grupei, kuri, paskatinta vidurnaktį iškelto šampano taurės ar naujųjų metų jaudulio, garsiai skelbia pažadus artimiausiems dvylikai mėnesių? Aš pats nesu išimtis – nors pasitinkant 2026-uosius jokių konkrečių planų nekėliau, anksčiau ne kartą esu sau žadėjęs pokyčių. Kartais jų laikytis pavykdavo ilgiau, kartais pažadai žlugdavo beveik akimirksniu.
Bayes verslo mokyklos (City, University of London) profesorė Janina Steinmetz pabrėžia, kad tai – visiškai normalu. Mūsų entuziazmas dažnai išblėsta greičiau, nei spėjame nusiimti kalėdines dekoracijas.
Jau pirmosiomis sausio savaitėmis dauguma žmonių atsisako savo naujametinių pasižadėjimų. Ne veltui sausio 17-oji kai kur minima kaip Naujųjų metų pažadų atsisakymo diena. Nors tai gali skambėti kaip kolektyvinė nesėkmė, mokslas siūlo kitokį požiūrį: viskas priklauso nuo to, kaip apie šią nesėkmę pasakojame.
Kodėl žlunga naujametiniai pažadai?
Pagrindinė problema – ne pati nesėkmė, o jos interpretacija. Profesorė Steinmetz atkreipia dėmesį, kad lemiamą vaidmenį turi kalba, kuria apibūdiname savo atsisakymą – tiek kitiems, tiek sau patiems.
Tyrimai parodė, jog visai kitaip vertiname žmogų, kuris tikslo nepasiekė dėl pinigų stokos, ir tą, kuris teigia neturėjęs laiko. Pirmuoju atveju nesėkmė dažniau suvokiama kaip mažiau kontroliuojama, antruoju – labiau kaip asmeninio neorganizuotumo pasekmė.
„Šis efektas pasireiškia todėl, kad pinigų trūkumas paprastai vertinamas kaip veiksnys, kurį labai sunku kontroliuoti. Jei būtent tai lėmė nesėkmę, atrodė, kad žmogus nedaug ką galėjo pakeisti“, – aiškina tyrėja, remdamasi 2024 m. atliktu eksperimentu. Jame buvo nagrinėtos reakcijos į neįgyvendintus tikslus, susijusius, pavyzdžiui, su svorio metimu ar sportu.
Kaip kalbame apie nesėkmę: „neturėjau laiko“ ar „nesugebėjau jo rasti“?
Įdomu tai, kad lytis šiame kontekste neturėjo jokios reikšmės. Tyrimo dalyviai manė, jog kiekvienam reikia ir laiko, ir pinigų, norint siekti savo tikslų. Iš čia kyla svarbi išvada: kalbėdami apie praeitą nesėkmę, verta remtis veiksniais, kurie mažiau priklauso nuo mūsų valios, kad nesusilpnintume tikėjimo savo paties veiksmingumu.
Tačiau kalbant apie ateitį situacija keičiasi – čia lemiamą reikšmę įgauna laikas, suprantamas ne pasyviai, o aktyviai. 2025 m. spalį publikuotas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie sakė „nesugebėjau rasti laiko“, o ne „neturėjau laiko“, greičiau atgaudavo kontrolės jausmą ir motyvaciją bandyti dar kartą.
„Laiko planavimas leidžia jaustis tvarkant savo dienotvarkę, o „turėjimas laiko“ pastato mus į pasyvios aplinkybių aukos vaidmenį“, – pabrėžia prof. Steinmetz.
Daugiau džiaugsmo, mažiau prievolės
Profesorė atkreipia dėmesį ir į dar vieną nesėkmių priežastį – malonumo stoką. Per daug ambicingi, griežti tikslai, kuriuose nėra jokio džiaugsmo elemento, greitai tampa našta. Tuo tarpu būtent pasitenkinimas procesu, o ne vien galutiniu rezultatu padeda ištverti sunkesnes akimirkas.
Kaip visuomenė, pripratusi prie „visko čia ir dabar“, dažnai esame linkę vertinti tik galutinį pasiekimą. Pamirštame, kad pats siekimo kelias gali būti prasmingas ir įdomus: net jei tikslas dar nepasiektas, jau mokomės, keičiamės, stiprėjame.
Naujųjų metų pažadai savaime nėra bloga idėja. Jei turite tikslų 2026-iesiems – puiku, jie remiasi vadinamuoju „šviežio starto efektu“. Tačiau niekas netrukdo tokį startą pasidaryti vasarį, pavasarį ar bet kurį pirmadienį.
O nesėkmė pakeliui? Ji irgi yra proceso dalis. Neverta jos traktuoti kaip galutinio taško. Geriau į ją žiūrėti kaip į vieno skyriaus pabaigą ir kito pradžią jūsų ilgesnėje kelionėje.
Linkiu, kad 2026-ųjų pažadai pildytųsi – kartu su visomis natūraliomis nesėkmėmis pakeliui, kurios gali tapti ne stabdžiu, o degalais tolesniam judėjimui pirmyn.
