Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su situacija, kai bandant suprasti, ką sako pašnekovas, trukdo foninis triukšmas. Tai gali būti šurmuliuojanti kavinė, perpildyta traukinių stotis ar tiesiog garsus pokalbių fone šėlstantis vakarėlis.
Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad egzistuoja itin paprastas triukas, galintis padėti geriau girdėti ir suprasti kalbą net ir triukšmingiausioje aplinkoje. Tam tereikia pirštu ritmingai belsti į stalą ar kitą paviršių. Tyrimą atliko mokslininkų komanda iš Prancūzijos, vadovaujama psicholingvistikos tyrėjos Noémie te Rietmolen, dirbančios Aikso-Marselio universitete.
Jie nusprendė ištirti, kokį vaidmenį žmogaus judesiai gali turėti klausos gebėjimams, ypač kai kalba tampa sunkiai suprantama dėl aplinkos triukšmo. Tyrėjai rėmėsi teorija, kad motorinė sistema, atsakinga už judesius, nėra tik mechaninis raumenų valdymo įrankis, bet taip pat dalyvauja laiko informacijos apdorojime ir koordinavime.
Eksperimentuose dalyvavo prancūzai, kuriems buvo pateiktos garso įrašų serijos su keturiasdešimčia skirtingų sakinių. Šie sakiniai buvo skaitomi garsiai, tačiau kartu foniniame fone skambėjo trikdantis triukšmas, kuris turėjo apsunkinti teksto supratimą. Dalyviams reikėjo suprasti ir atpažinti ištartus žodžius bei greitai reaguoti.
Prieš kiekvieną klausymo sesiją dalyviams buvo pateiktos keturios skirtingos „paruošiamojo ritmo“ užduotys. Vieni turėjo ritmingai belsti pirštu savo pasirinktame tempe, kiti turėjo belsti kartu su pateiktu garso signalu. Trečiajai grupei reikėjo tik klausytis ritmo, nenaudojant jokių judesių.
Ketvirtoji grupė tiesiog laukė ramiai, kol prasidės įrašas. Po šių parengiamųjų veiksmų visi dalyviai turėjo klausytis sakinių ir stengtis juos suprasti kuo tiksliau ir greičiau.
Rezultatai buvo netikėti, tačiau labai aiškūs. Tie, kurie prieš klausymą ritmingai beldė pirštu, nepriklausomai nuo to, ar tai darė pagal savo ritmą, ar pagal pateiktą ritmą, ženkliai geriau suprato sakinius. Jie greičiau atpažino žodžius ir tiksliau įvertino išgirstą informaciją. Tuo tarpu tie, kurie tik klausėsi ritmo arba nesinaudojo jokiu parengiamuoju būdu, rezultatuose atsiliko.
Mokslininkai teigia, kad šie rezultatai patvirtina mintį, jog mūsų judesiai padeda smegenims prisitaikyti prie laiko dinamikos ir efektyviau apdoroti kalbos signalus. Ritmas padeda sinchronizuoti mūsų suvokimą su kalbos tempu, o tai yra itin svarbu situacijose, kai girdimumas sumažėja.
Tai reiškia, kad jei kada nors atsidursite triukšmingame restorane ar vakarėlyje ir sunkiai girdėsite savo pašnekovą, verta pabandyti šį paprastą triuką. Belsti pirštu į stalą ritmingu tempu gali padėti jūsų smegenims geriau susikoncentruoti į kalbą ir atskirti ją nuo foninio triukšmo. Ši veikla yra paprasta, natūrali ir nereikalaujanti jokios papildomos įrangos.
Be to, šis tyrimas atveria naujas perspektyvas ne tik kasdienio bendravimo srityje, bet ir kalbos suvokimo bei reabilitacijos srityje. Pavyzdžiui, tokia technika galėtų būti naudojama mokant vaikus su klausos sutrikimais arba padedant vyresnio amžiaus žmonėms, kurių gebėjimas suprasti kalbą gali būti sumažėjęs.
Šiuo metu tyrėjai planuoja gilinti šį atradimą ir tirti, kaip skirtingi ritmai ar judesiai veikia skirtingų kalbų vartotojų kalbos suvokimą. Taip pat ketinama taikyti šią metodiką įvairiose situacijose, pavyzdžiui, pokalbių metu telefonu ar žiūrint televizorių esant foniniam triukšmui.
Šis paprastas, tačiau veiksmingas būdas gali tapti maža gudrybe, kurią verta prisiminti, kai norisi geriau girdėti ir suprasti, net jei aplinka tam visai nepalanki.
