Mokslininkai atrado įdomų reiškinį, susijusį su viena maža, blizgančia širše, vadinama „brangakmenine širše“. Paaiškėjo, kad šis vabzdys gali natūraliai sulėtinti savo biologinį senėjimą, o tai sužadino tyrėjų viltį, jog tokie procesai vieną dieną gali būti pritaikyti ir žmogaus organizmui.
Šios širšės vystymosi laikotarpiu turi gebėjimą sustabdyti savo augimą ir tarsi įsijungti į laukimo režimą. Vėliau, kai vystymasis atnaujinamas, jos gyvena ilgiau ir sensta lėčiau. Toks reiškinys leidžia manyti, kad senėjimas nėra neišvengiamai tiesinis procesas. Tyrimą atliko mokslininkai iš Lesterio universiteto.
Jie parodė, kad šios mažosios širšės lervos, patekusios į tam tikras sąlygas, įskaitant šaltį ir tamsą, natūraliai sustabdo savo vystymąsi. Šis sustojimas vadinamas „diapauze“. Kai vystymasis vėl prasideda, suaugusios širšės gyvena apie trečdaliu ilgiau nei tos, kurios neturėjo šios pauzės. Dar svarbiau tai, kad šios širšės sensta lėčiau net ir molekuliniu lygmeniu.
Tai reiškia, kad jų kūno viduje vykstantys biologiniai procesai sulėtėja. Jų vadinamasis epigenetinis laikrodis, kuris matuoja senėjimo tempą, pradeda tiksėti lėčiau. Senėjimas, tai ne vien išoriniai požymiai ar metų skaičius. Tai procesas, kurio metu mūsų DNR kinta dėl tam tikrų cheminių žymių kaupimosi. Šios žymės atsiranda natūraliai augant ir senstant.
Jos veikia genų veiklą ir signalizuoja apie tai, kiek senas iš tiesų yra organizmas. Širšės, kurios patyrė diapauzę, šias žymes kaupė lėčiau nei kitos. Tokiu būdu jų kūnai senėjo lėčiau, net jei kalendoriškai jos buvo to paties amžiaus.
Viena iš priežasčių, kodėl tyrėjai pasirinko „brangakmenines širšes“, yra ta, kad jos turi DNR metilinimo sistemą, labai panašią į žmonių. Be to, jos gyvena trumpai, todėl jų senėjimo procesus galima stebėti greitai ir efektyviai. Tai reiškia, kad net ir mažas vabzdys gali suteikti svarbių žinių apie tai, kaip organizmai sensta ir ką būtų galima padaryti, kad šis procesas sulėtėtų.
Kai šios širšės vystymosi metu sustoja, jų organizmas ne tik ilsisi, bet ir gauna naudos vėlesniame gyvenimo etape. Dar vienas svarbus atradimas buvo tas, kad šis senėjimo sulėtėjimas nėra atsitiktinis. Jis susijęs su konkrečiais biologiniais keliais, kurie taip pat yra žmogaus organizme. Vienas jų yra insulino ir maistinių medžiagų jutimo kelias.
Šie patys procesai šiuo metu yra tyrinėjami kaip galimi taikiniai senėjimo sulėtinimui žmogaus organizme. Tai reiškia, kad tai, kas pastebėta širšėse, galbūt ateityje galėtų būti pritaikyta ir žmonėms.
Mokslininkai pažymi, kad nors daugelis gyvūnų gali trumpam sulėtinti savo gyvybinius procesus, pavyzdžiui, miegodami žiemą, tai dažniausiai neturi ilgalaikės įtakos jų senėjimo greičiui. Šis tyrimas yra pirmasis, parodantis, kad vystymosi metu sustabdytas augimas gali palikti ilgalaikį teigiamą pėdsaką organizmo senėjimo procese. Tai reiškia, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali paveikti ne tik sveikatą, bet ir senėjimo greitį.
Pasak tyrimo vadovo profesoriaus Eamono Malono, šis atradimas atveria naujas duris moksliniams tyrimams. Jis sako, kad norint suprasti, kaip ir kodėl mes senstame, svarbu tyrinėti ir mažus organizmus, kurie yra paprastesni, bet vis tiek labai panašūs į žmones savo genetine sandara. „Brangakmeninė širšė“ dabar tampa svarbiu modeliu, kurį naudoja mokslininkai senėjimo tyrimuose visame pasaulyje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šis mažas vabzdys gali turėti didelius atsakymus. Jei viena mažytė širšė gali sulėtinti savo senėjimą, galbūt ir žmogus vieną dieną išmoks tai padaryti. Tyrimas rodo, kad mūsų biologinis laikrodis gali būti paveikiamas, jei tik žinome, kaip ir kada jį pristabdyti. Tai leidžia svajoti apie ateitį, kurioje senėjimas nebebus neišvengiama riba, o taps procesu, kurį galėsime suprasti ir galbūt net kontroliuoti.
