Grenlandija, didžiausia pasaulio sala, mažėja ir pamažu keičia savo formą. Nuo paskutinio ledynmečio piko, kuris vyko prieš maždaug 20 tūkst. metų, ledynų tirpimas sumažino spaudimą žemynui. Dėl to tektoninė plokštė ir giliau esantis pamatinis uolienų sluoksnis pradėjo deformuotis.
Mokslininkai nustatė, kad dėl šių procesų Grenlandijos plotas tapo šiek tiek mažesnis, tačiau šis reiškinys nevyksta tolygiai, tai kai kurios teritorijos traukiasi, o kitos priešingai išsiplečia. Toks geologinis judėjimas keičia ne tik salos formą, bet ir jos vietą.
Tyrėjai išsiaiškino, kad per pastaruosius du dešimtmečius Grenlandija kasmet pasislenka šiaurės vakarų kryptimi maždaug du centimetrus. Tai gali atrodyti mažai, tačiau per ilgesnį laiką šis poslinkis tampa reikšmingas.
Pasak Danjalo Longfoso Bergo, tyrimo autoriaus ir Danijos technikos universiteto bei NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininko, šie procesai rodo, kad Grenlandija šiuo metu mažėja, tačiau dėl spartėjančio ledynų tirpimo ateityje situacija gali pasikeisti. Pastaraisiais dešimtmečiais tirpstantis ledas stumia žemę į išorę ir kelia paviršių, todėl kai kurios sritys faktiškai plečiasi, net jei bendra salos forma traukiasi.
Ledo tirpimas keičia žemės paviršių
Grenlandijos plotas siekia daugiau nei du milijonus kvadratinių kilometrų, o sala priklauso Šiaurės Amerikos tektoninei plokštei. Tokios plokštės yra milžiniški žemės plutos gabalai, kurie juda labai lėtai virš mantijos, tai karštos, pusiau klampios uolienos sluoksnio, kuris per tūkstantmečius teka lyg tirštas sirupas.
Ši Žemės struktūra paaiškina, kodėl Grenlandija keičia formą net ir šiandien. Ledynams tirpstant, jų svoris, spaudęs žemę, sumažėja. Dėl to mantija ir pluta pamažu atsistato, tarsi atšokdamos į viršų. Tokie judesiai sukelia skirtingas deformacijas, tai vienose vietose žemė kyla ir plečiasi, kitose spaudžiasi ir grimzta.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie pokyčiai priklauso nuo ledynų storio, jų tirpimo greičio ir nuo to, kokios uolienos sudaro salos pagrindą. Dėl to visoje Grenlandijoje susiformuoja tarsi „žemės judėjimo mozaika“, kurioje kai kurios vietos kyla, o kitos leidžiasi žemyn.
Tyrimas atskleidė tikslius salos judesius
Norėdami suprasti šiuos procesus, Danijos technikos universiteto mokslininkai analizavo duomenis iš 58 GPS stočių, išdėstytų aplink Grenlandijos pakraščius. Šie įrenginiai sekė salos judėjimą, paviršiaus aukščio pokyčius ir grunto deformacijas. Gauti duomenys buvo palyginti su modeliu, aprašančiu geologinius procesus, vykstančius pastaruosius 26 tūkst. metų.
Anot Bergo, šis tyrimas suteikė iki šiol tiksliausius matavimus, kaip Grenlandija juda ir keičiasi. Ilgą laiką manyta, kad sala daugiausia plečiasi dėl naujausio ledynų tirpimo, tačiau dabar paaiškėjo, kad didelė jos dalis iš tikrųjų traukiasi. Tai reiškia, kad šis žemynas, kaip ir visa planeta, yra nuolatiniame judesyje, tai procesas, kurį sunku pastebėti kasdien, bet kuris lemia ilgalaikį Žemės veidą.
