Mokslininkai nustatė retų genetinių ir biologinių ypatumų, galinčių paaiškinti fenomenalų ispanės Marijos Branjjas ilgaamžiškumą. Moteris nugyveno 117 metų, išlaikydama stulbinamai gerą sveikatą. Naujas genetinis tyrimas, atliktas Žozefo Kareraso leukemijos tyrimų institute Barselonoje ir publikuotas žurnale „Cell Reports Medicine“, atskleidė, kad daugelis jos organizmo ląstelinių žymenų buvo dešimtmečiais „jaunesni“ nei tikrasis amžius.
Tyrėjai atliko išsamų moters kraujo, seilių, išmatų ir šlapimo tyrimą ir nustatė, kad jos organizme stebimas itin žemas uždegimo lygis, geresnė širdies ir kraujagyslių bei imuninės sistemos būklė nei daugelio žmonių, kurie yra keliais dešimtmečiais jaunesni.
Taip pat paaiškėjo, kad jos žarnyno mikrobiomas pasižymėjo dideliu atsparumu. Rezultatai leidžia manyti, kad Branjjas turėjo itin retą genomą, saugojusį ją nuo įprasto su amžiumi susijusio organizmo nykimo.
Epigenetikų Elojo Santoso-Pucholio ir Alekso Nogerios-Kasteljso vadovaujama tyrėjų grupė pažymi, kad ypač ilga žmogaus gyvenimo trukmė, kokia būdinga superilgaamžiams, išlieka savotišku paradoksu senėjimo moksle: nepaisant labai garbaus amžiaus, tokie žmonės išsaugo santykinai gerą sveikatą.
Mokslininkai daro prielaidą, kad unikalus Branjjas DNR derinys su Viduržemio jūros regionui būdinga mityba, gausiai įtraukiant jogurtą ir kitus sveikus produktus, taip pat fiziškai ir socialiai aktyvus gyvenimo būdas sudarė idealias sąlygas išskirtiniam ilgaamžiškumui.
Kaip Marijos Branjjas DNR gali pakeisti ilgaamžiškumo tyrimus?
Ypač įdomu tai, kad Branjjas genomo „jaunatviškumas“ visiškai neatitiko jos chronologinio amžiaus. Nors jos telomerai – apsauginės chromosomų galūnėlės, siejamos su senėjimu – buvo pastebimai sutrumpėję ir įprastai laikomi nerimą keliančiu signalu, moteriai niekada nebuvo diagnozuotas vėžys. Tyrėjai svarsto, kad šiuo atveju trumpesni telomerai galėjo riboti pernelyg spartų ląstelių dauginimąsi ir taip veikti kaip apsauga nuo onkologinių ligų.
Šis sveikatos paradoksas gali priversti iš esmės peržiūrėti tradicines senėjimo biomarkerių interpretacijas. Dauguma senėjimo modelių teigia, kad trumpesni telomerai reiškia trumpesnę gyvenimo trukmę, tačiau Branjjas atvejis šią nuostatą akivaizdžiai paneigia. Galbūt ląstelinis senėjimas jos organizme vyko kitu, labiau kontroliuojamu keliu. Mokslininkai tikisi, kad ši netikėta išvada gali pakeisti būsimų senėjimą lėtinančių ir ligų profilaktikos terapijų kūrimo kryptį.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų gauti duomenys pagrįsti vienu, itin išskirtiniu atveju, todėl negalima daryti galutinių išvadų visai populiacijai. Vis dėlto jų teigimu, aiškiai matoma, kad itin garbus amžius ir prasta sveikata nebūtinai yra neatskiriamai susiję dalykai. Platesni tyrimai su didesnėmis dalyvių grupėmis yra būtini, tačiau Branjjas istorija laikoma labai įtikinamu atskaitos tašku.
Kuo superilgaamžiai skiriasi nuo kitų žmonių?
Superilgaamžiai, tokie kaip Marija Branjjas, sudaro itin mažą populiacijos dalį: tik vienas iš dešimties šimtamečių sulaukia 110 metų ir daugiau. Nors gyvenimo būdas neabejotinai turi reikšmės, šis ir kiti tyrimai išskiria genetinę sandarą kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių tokius skirtumus.
Didesnės apimties ilgaamžių stebėjimai rodo ir keletą bendrų bruožų: dažniau pasitaiko aukštesnis „gerojo“ cholesterolio lygis, geresnė uždegiminių procesų kontrolė, taip pat unikali žarnyno mikrobiotos sudėtis. Branjjas gebėjimas išlikti protiškai, fiziškai ir socialiai aktyvia iki pat paskutinių gyvenimo metų formuoja kitokį senėjimo vaizdinį – kaip atsparų, o ne būtinai degraduojantį procesą.
Nors dabartinis darbas paremtas vieno žmogaus analize, jo pasekmės gali būti itin reikšmingos. Tyrėjai siūlo panašius atvejus naudoti kaip modelį, padedantį identifikuoti sveiko senėjimo biomarkerius ir kurti individualizuotas, genetiniams ir biologiniams ypatumams pritaikytas ilgaamžiškumo terapijas.
Kitų mokslinių darbų duomenimis, tam tikros asmenybės savybės taip pat gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Nustatyta, kad didelis nerimo lygis siejamas su didesne priešlaikinės mirties rizika, tuo tarpu disciplinuotumas ir komunikabilumas, priešingai, gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
Aprašomi ir kitų ilgaamžių žmonių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, 93 metų amerikietė, kuri, anot jos pačios, jaučiasi tarsi būtų penkiasdešimties, savo geros savijautos paslaptimi laiko reguliarų bendravimą, subalansuotą mitybą ir, svarbiausia, nuolatines fizines treniruotes.
