Mokslininkai vis dar ieško atsakymo, kas iš tiesų yra tamsioji materija, sudaranti apie aštuoniasdešimt penkis procentus visos Visatos materijos. Nors jos nematome ir negalime tiesiogiai aptikti, jos buvimą išduoda gravitacija, kurios negalima paaiškinti vien įprasta matoma medžiaga.
Naujausias tyrimas rodo intriguojančią galimybę, kad ši paslaptinga materija gali kauptis milžiniškų planetų šerdyse ir ilgainiui suirti į mažus juoduosius kūnus. Astrofizikas Mehrdadas Foroutanas Mehras iš Kalifornijos universiteto Riversaido padalinio kartu su savo kolege Tara Fetherolf nagrinėjo teoriją, pagal kurią tamsiosios materijos dalelės.
Tai jei jos yra itin sunkios ir nesunaikina pačios savęs, gali kauptis dujinių milžinų branduoliuose. Tokios dalelės pamažu praranda energiją ir grimzta vis giliau, kol susitelkia į itin tankius darinius. Galiausiai jų tankis gali pasiekti tokį lygį, kad įvyksta griūtis, susiformuoja mažas juodasis kūnas, o šis pradeda augti, ryti planetą iš vidaus.
Kaip gimsta planetų masės juodieji kūnai
Pasak mokslininkų, jei tokios sąlygos išsipildytų, juodasis kūnas galėtų turėti tokią pačią masę kaip ir pati planeta, iš kurios jis susiformavo. Tai reikštų, kad pasaulis, buvęs milžiniškas ir matomas, virstų nematoma, tačiau neįtikėtinai galinga erdvės anomalija.
Tyrėjai pabrėžia, kad šis procesas įmanomas tik esant tam tikram tamsiosios materijos tipui, vadinamam itin sunkiąja nesunaikinančia tamsiąja materija. Vis dėlto didžiausia problema yra ta, kad dabartinė technologija nėra pakankamai jautri, kad galėtų aptikti tokias struktūras.
Pavyzdžiui, juodasis kūnas, turintis Jupiterio masę, būtų vos kelių metrų skersmens. Tai padaro jį beveik neaptinkamą dabartinėmis priemonėmis. Tačiau kosmoso stebėjimo technologijos nuolat tobulėja. Mokslininkai viliasi, kad ateityje gali būti sukurti instrumentai, gebantys pastebėti planetų masės juoduosius kūnus.
Tamsiosios materijos tyrimų kryptys
Tamsioji materija ilgą laiką yra vienas didžiausių mokslo galvosūkių. Yra kelios pagrindinės teorijos apie tai, kokios gali būti jos dalelės ir kaip jos elgiasi. Jei būtų patvirtinta, kad milžiniškose planetose gali susidaryti juodieji kūnai, tai suteiktų svarbių įrodymų apie tamsiosios materijos prigimtį.
Tokia atradimo kryptis galėtų tapti svarbia eksoplanetų tyrimų dalimi. Pasak mokslininkų, būtent egzoplanetos gali būti raktas į šio reiškinio tyrimus. Įvairių dydžių ir sudėties dujiniai pasauliai yra potencialios vietos, kuriose tamsioji materija gali kauptis ir suformuoti juoduosius kūnus.
Kai kuriais atvejais vienoje planetoje jų galėtų atsirasti net keli per visą jos egzistavimą. Tai reiškia, kad stebėdami egzoplanetų elgesį ir pokyčius, galėtume aptikti pirmuosius užuominas apie sunkiosios tamsiosios materijos buvimą.
Žvilgsnis į ateitį
Jei ateityje astronomams pavyktų aptikti planetų dydžio juoduosius kūnus, tai būtų vienas stipriausių įrodymų itin sunkios tamsiosios materijos teorijai. Šiuo metu tyrimai vis dar vykdomi teoriniu ir laboratoriniu lygmeniu, tačiau jie atveria perspektyvas, kurios gali pakeisti mūsų supratimą apie Visatą.
Tamsioji materija išlieka vienu paslaptingiausių kosmoso reiškinių. Nauji tyrimai rodo, kad ji gali ne tik veikti galaktikų formavimąsi, bet ir tiesiogiai keisti atskiras planetas, paversdama jas mažais juodaisiais kūnais.
Nors ši teorija dar laukia patvirtinimo, ji suteikia mokslininkams naują kryptį ieškant atsakymų apie nematomą jėgą, kuri valdo didžiąją dalį Visatos. Tai dar kartą įrodo, kad net už Saulės sistemos ribų slypi paslaptys, galinčios atskleisti pačias giliausias kosmoso paslaptis.
