Po Italijos žeme, visai šalia Neapolio, tyliai alsuoja vienas pavojingiausių pasaulyje vulkaninių darinių – Kampi Flegrei supervulkanas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis šis milžinas ima busti ir tai kelia vis daugiau nerimo mokslininkams visame pasaulyje.
Dar gegužę Neapolio regione užfiksuotas 4,4 balo žemės drebėjimas buvo stipriausias per pastaruosius 40 metų. Per pusmetį šiame regione užregistruota daugiau nei 3 000 smulkių požeminių drebėjimų, o tai kelis kartus viršija normalų foną ir rodo didėjantį pavojų.
Mikroseisminė veikla dažnai būna vienas pirmųjų ženklų, kad po žeme kylanti magma netrukus gali prasiveržti į paviršių. Mokslininkai fiksuoja dar vieną neraminantį reiškinį – milžinišką kiekį į atmosferą sklindančių dujų.
Italijos Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) duomenimis, kasdien iš Kampi Flegrei išsiskiria apie 4 000 – 5 000 tonų anglies dioksido. Tai signalas, kad magma juda aukštyn, link paviršiaus.
Taip pat pastebėta, kad žemės paviršius ties Pozuolio miestu nuo 2005 metų pakilo daugiau nei 1,4 metro. O tai reiškia viena, po žeme kaupiasi vis didesnis spaudimas, kuris anksčiau ar vėliau turės būti išlaisvintas.
Remiantis naujausiais duomenimis, magma dabar yra vos kelių kilometrų gylyje – tai kritinė riba. Kuo mažesnis atstumas iki paviršiaus, tuo mažiau laiko liks įspėti gyventojus apie galimą katastrofą.
Rizika jau ne teorinė, o labai reali
Pasak žinomo vulkanologo Christopherio Kilburno, svarbiausia yra tiksliai suprasti, ar stebimi reiškiniai susiję su aktyvia magmos migracija, ar su paprasta reakcija uolienose.
Tik tai padėtų tiksliai nustatyti, ar pavojus realus. Bet net ir dabar daugelis ekspertų neabejoja, scenarijus, kuriame Kampi Flegrei išsiveržia, vis labiau priartėja prie realybės.
Jei tai įvyktų, pasekmės būtų tragiškos, nes milijonai žmonių Neapolio aglomeracijoje atsidurtų tiesioginėje grėsmės zonoje. Karštų dujų srautai, lavos pliūpsniai ir pelenų debesys galėtų sunaikinti miestus, paralyžiuoti elektros tiekimą, vandenį, transportą, sukeldami chaosą ir paniką.
Istorija jau yra iškalbinga
Paskutinis šio supervulkano išsiveržimas įvyko 1538 metais. Tuomet susiformavo naujas krateris. Tačiau žymiai didesni išsiveržimai čia vykdavo kas kelis tūkstančius metų. Prieš maždaug 40 000 metų Kampi Flegrei sukėlė vieną didžiausių vulkaninių katastrofų žmonijos istorijoje.
Pasekmės buvo pasaulinės – klimato pokyčiai, ekologinė krizė, galbūt net tam tikrų gyventojų grupių išnykimas.
Dabartinėje realybėje toks išsiveržimas sukeltų beprecedentę žalą:
- didžiuliai pelenų debesys apgaubtų didelę dalį Europos;
- oro susisiekimas būtų visiškai paralyžiuotas;
- žemės ūkis smarkiai nukentėtų;
- globali temperatūra kristų, o tai lemtų rimtą maisto tiekimo krizę.
Ar esame pasiruošę?
Dar 2012 metais, fiksavus padidėjusią vulkano veiklą, pavojaus lygis buvo padidintas iš žemo (žalio) į vidutinį (geltoną). Parengti ir evakuacijos planai, tačiau jų veiksmingumas realios krizės metu tebėra abejotinas.
Mokslininkai pabrėžia, kad situacija verčia ne panikuoti, bet stebėti labai atidžiai. Šis vulkanas yra vienas sudėtingiausių pasaulyje, nes jo aktyvumas dažnai prasideda neprognozuojamai.
Jei per artimiausias savaites ar mėnesius situacija dar labiau paaštrės, gyventojai gali būti priversti palikti savo namus. Ir labai tikėtina, kad be didelio išankstinio perspėjimo.
Kol kas belieka tikėtis, kad šis gigantas liks ramus. Tačiau jei jis pabus – Europai teks susidurti su viena pavojingiausių gamtinių krizių per šimtmečius.
