Paukščių gripo virusas, dar žinomas kaip H5N1, pastaruoju metu sparčiai plinta visame pasaulyje. Nors jis seniai žinomas kaip itin pavojingas paukščiams, naujausi tyrimai atskleidžia, kad šis virusas vis dažniau pasireiškia tarp kačių, o tai kelia nerimą ir žmonių sveikatai.
Paukščių gripo virusas, dar žinomas kaip H5N1, pastaruoju metu sparčiai plinta visame pasaulyje. Nors jis seniai žinomas kaip itin pavojingas paukščiams, naujausi tyrimai atskleidžia, kad šis virusas vis dažniau pasireiškia tarp kačių, o tai kelia nerimą ir žmonių sveikatai. Mokslininkai perspėja, jog virusas mutuoja ir gali įgauti savybę lengvai plisti tarp žmonių.
Tyrimą atliko mokslininkai iš Merilando universiteto visuomenės sveikatos mokyklos. Jie išnagrinėjo duomenis, sukauptus per du dešimtmečius, ir nustatė daugiau kaip šešis šimtus paukščių gripo atvejų tarp kačių. Pusė šių atvejų baigėsi gyvūnų mirtimi. Tai rodo itin aukštą mirtingumo lygį, kuris šiuo metu siekia net devyniasdešimt procentų.
Virusas užkrečia tiek namines kates, tiek laukinius plėšrūnus, pavyzdžiui, tigrus. Dažniausiai infekcija pasireiškia po to, kai gyvūnai suėda užkrėstus paukščius arba gauna žalią, termiškai neapdorotą mėsą. Buvo pastebėti ir atvejai, kai virusas plito tarp pačių kačių ar net nuo karvių, per neapdorotą pieną.
Kuo ši infekcija pavojinga?
Užsikrėtusios katės neretai patiria staigius ir sunkius sveikatos sutrikimus. Vienas iš dažniausių simptomų tai smegenų uždegimas, kuris gali būti lengvai supainiotas su kitomis pavojingomis ligomis, tokiomis kaip pasiutligė. Katės tampa mieguistos, dezorientuotos, joms pasireiškia traukuliai, pasikeičia elgsena. Kai kuriais atvejais mirtis ištinka per kelias dienas nuo pirmųjų simptomų.
Ši situacija tampa dar pavojingesnė, kai virusas patenka į gyvūnų prieglaudas ar ūkius, kur infekcija gali plisti labai greitai. Didelis gyvūnų tankumas ir nuolatinis kontaktas tarp jų sukuria palankias sąlygas protrūkiams. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie židiniai gali tapti viruso šaltiniu, iš kurio jis vėliau išplis į žmonių populiaciją.
Ar gresia pavojus žmonėms?
Nors šiuo metu nėra patvirtintų atvejų, kai virusas būtų tiesiogiai perduotas iš žmogaus žmogui, ekspertai įspėja, kad tokia galimybė egzistuoja. Virusui toliau mutuojant, gali atsirasti savybių, leidžiančių jam plisti oru ar per fizinį kontaktą. Tai ypač pavojinga tankiai apgyvendintose teritorijose arba vietose, kuriose gyvūnai laikomi kartu su žmonėmis.
Iki šiol pasaulyje užfiksuota beveik tūkstantis paukščių gripo atvejų tarp žmonių. Maždaug pusė jų baigėsi mirtimi. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dvejus metus patvirtinti 66 atvejai, iš kurių vienas baigėsi mirtimi. Tai priminimas, kad virusas, nors kol kas dar retas tarp žmonių, yra labai pavojingas.
Ko reikia imtis dabar?
Pasak tyrėjų, svarbiausia pradėti aktyvų viruso stebėjimą rizikos grupėse. Tai apima ne tik paukščius, bet ir kates, ypač gyvenančias kaimo vietovėse ar ūkiuose. Tyrimų autoriai planuoja ištirti, kaip virusas plinta tarp kačių, kurios gyvena pieno ūkiuose, ir ar jos gali būti potencialus viruso perdavimo šaltinis kitiems gyvūnams ar net žmonėms.
Svarbu taip pat informuoti gyvūnų šeimininkus apie saugų augintinių maitinimą. Neapdorota mėsa ir žali produktai, ypač iš nepatikimų šaltinių, neturėtų būti duodami katėms. Taip pat verta stebėti jų elgesį ir sveikatos būklę, bei pastebėjus pakitimus, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Šiuo metu paukščių gripas dar nėra plačiai paplitęs tarp žmonių, tačiau jo plitimas tarp kačių ir kiti naujai identifikuoti užsikrėtimo būdai kelia pagrįstą nerimą. Tiek visuomenės sveikatos institucijos, tiek gyvūnų augintojai turi būti budrūs. Užkirsti kelią viruso plitimui kol kas yra gerokai lengviau nei spręsti pasekmes.
Šis tyrimas rodo, kaip glaudžiai susijusi gyvūnų ir žmonių sveikata. Laiku imtasi priemonių gali apsaugoti ne tik mūsų mylimus augintinius, bet ir visą visuomenę nuo galimos naujos pandemijos.
