Didžiosios Britanijos vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad dabartinės maisto produkcijos sistema yra orientuota į masinę gamybą, o tai naikiną aplinką.
Nors milijardas žmonių pasaulyje badauja arba nusilpęs dėl nepakankamos mitybos, visgi daugiau nei milijardas pasaulio piliečių kenčia nuo įvairiausių sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė nutukimas.
Ši problema pasaulyje aštrėja, kadangi gyventojų populiacija didėja, o dirbamų žemės ūkio plotų mažėja dėl klimato kaitos ir aplinkosaugos padėties blogėjimo.
Ataskaitos autoriai pažymėjo, kad pirmą kartą per 100 metų maisto kainos pasaulyje nuolat kyla ir visiškai nekrenta. Maisto kaina iki 2050 metų gali kilti 50 procentų. Tam tikrų būtinų maisto produktų kaina, pavyzdžiui, kukurūzų, gali dvigubėti. Tai reikštų, kad šimtai milijonų žmonių vargingose Afrikos šalyse liks be maisto.
Pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad maisto krizė gali sukelti masinę migraciją. Milžiniškas žmonių skaičius būtų priverstas migruoti vardan maisto paieškos.
„Maisto ir ūkininkavimo ateities“ ataskaitą užsakiusi Didžiosios Britanijos vyriausybė, teigė, kad Šiaurės Afrikoje maisto trūkumas jau kelia riaušes ir neramumus. Vyriausybės vyriausiasis mokslininkas Johnas Beddingtonas įspėjo, kad turi būti imamasi veiksmų, būtina pertvarkyti visą maisto gamybos sistemą.
„Pasaulis privalo pradėti gaminti daugiau maisto, naudojant kuo mažiau žemės išteklių, turime imtis „darnaus stiprinimo“. Tai reiškia, kad turime ieškoti naujų technologijų, įskaitant ir GMO bei karvių klonavimo skaičiaus didinimą, taip pat panaudoti esamas technologijas, norint padidinti dirbamos žemės plotus vargingose šalyse“, – dėstė J. Beddingtonas.
Visgi organizacijos „Žemės daugai“ šalininkė Kirtana Chandrasekarana įspėjo, kad GMO nėra sidabrinė kulka, kuri mus išgelbės. „Ataskaitoje visos viltys dedamos į GMO technologijas, kuomet derliaus atsargos mažėja. Jau įrodyta, kad GMO pasėliai yra nelaimė ne tik gamtai, bet ir ūkininkams. Jei norime pasaulį maitinti ne šlamštu, turime remti vietinius ūkininkus ir bendruomenes, kurie eikvoja mažiau išteklių ir mąsto apie mūsų mitybą“, – įspėjo ji.
Didžiojoje Britanijoje, diegiant GMO technologijas, per dešimt metų galėtų būti išauginta daugiau bulvių, kviečių ir cukrinių runkelių. Tikimasi, kad toks ūkis bus draugiškas aplinkai, sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei tausos vandenį.
Esekso universiteto profesorius Jules Pretty teigimu, jei norime išmaitinti pasaulį, turime pasirinkti abi priemones – organinį ūkininkavimą bei sausrai atsparius GMO augalus. Jo manymu, tiek organiniai metodai, tiek GMO yra vienodai svarbūs, turime ieškoti šių dviejų variantų komponentų. Profesorius siūlo pasirinkti ūkininkavimo būdą, kurį pavadino „abu/ ir“, o ne „arba/ arba“.
