Smulkiosios dalelės, sudarančios oro taršą, gali sukelti kur kas daugiau žalos nei vien kvėpavimo takų ar plaučių pažeidimus. Naujas tyrimas rodo, kad ilgalaikis poveikis smulkiosioms kietosioms dalelėms PM2.5 siejamas su didesne Alzheimerio ligos rizika. Tai leidžia manyti, jog šios dalelės gali veikti smegenis tiesiogiau, nei iki šiol buvo manoma.
Iki šiol oro tarša dažniau buvo siejama su ligomis ir būklėmis, kurios laikomos galimais Alzheimerio ligos rizikos veiksniais, pavyzdžiui, padidėjusiu kraujospūdžiu ar depresija. Vis dėlto aptariamas tyrimas rodo, kad kietosios dalelės gali prisidėti prie naujų Alzheimerio ligos atvejų atsiradimo tiesiogiai, o ne vien per kitas sveikatos problemas.
Tyrimą atliko Emory universiteto (JAV) mokslininkų komanda. Jie rėmėsi ankstesniais darbais, kuriuose jau buvo nustatytos sąsajos tarp PM2.5 koncentracijos ore ir neurodegeneracinių ligų, įskaitant Alzheimerio ligą.
Mokslininkai pabrėžia, kad Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma ir vis didesnis sveikatos priežiūros iššūkis senėjančiose visuomenėse. Tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad poveikis PM2.5 dalelėms su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika susijęs pirmiausia per tiesioginius mechanizmus, o ne per kitų ligų „tarpininkavimą“.
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 27,8 mln. JAV gyventojų, vyresnių nei 65 metų, sveikatos duomenis, apimančius 18 metų laikotarpį. Medicininės būklės ir diagnozės buvo lyginamos su apskaičiuotais oro taršos lygiais pagal gyvenamosios vietos pašto kodą.
Rezultatai parodė ryškų ir statistiškai reikšmingą ryšį tarp didesnio oro taršos lygio ir padidėjusios Alzheimerio ligos rizikos. Ši sąsaja išliko ir tuomet, kai analizėje buvo įvertinti kiti sveikatos sutrikimai bei gretutinės ligos.
Patys autoriai atkreipia dėmesį, kad jie galėjo įvertinti tik penkerių metų vidutinį taršos lygį prieš ligos pradžią, nes trūko detalesnių istorinių duomenų. Kadangi ligos procesas, tikėtina, prasideda gerokai anksčiau, nustatytas ryšys tarp nesenos ekspozicijos ir Alzheimerio rizikos iš dalies gali atspindėti ir ankstesnius, su ja glaudžiai susijusius taršos lygius.
Kitaip tariant, oro tarša gali veikti ne vien per kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, didindama širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, o šioms ligoms savo ruožtu didinant Alzheimerio riziką. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad smulkiosios dalelės gali turėti savarankišką, tiesioginį poveikį Alzheimerio ligos išsivystymo tikimybei.
Vis dėlto tai yra stebimasis (observacinis) tyrimas, todėl jis dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp oro taršos ir Alzheimerio ligos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tyrime naudoti oro taršos duomenys buvo apskaičiuoti remiantis aplinkos stebėsena, o ne išmatuoti individualiu lygmeniu. Be to, nebuvo vertintas taršos poveikis patalpose – namuose ar darbo vietoje.
Duomenyse išryškėjo ir dar viena tendencija: insultą patyrę žmonės turėjo šiek tiek didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Tai leidžia daryti prielaidą, kad insultas gali padaryti smegenis jautresnes oro taršos poveikiui.
Mokslininkų teigimu, tokį ryšį veikiausiai atspindi didesnis pažeidžiamumas smegenų kraujotakos keliuose. Insulto metu patirta neurovaskulinė žala gali susilpninti kraujo ir smegenų barjerą, todėl PM2.5 dalelės ar su jomis susiję uždegiminiai mediatoriai lengviau patenka į smegenų audinį.
Nors tiksli Alzheimerio ligos atsiradimo priežastis vis dar nėra žinoma, tikėtina, kad ją lemia daugybė veiksnių. Kiekvienas naujas tokio tipo tyrimas padeda atpažinti galimus papildomus rizikos komponentus ir geriau suprasti, kokios prevencijos priemonės galėtų būti veiksmingiausios.
Autoriai pabrėžia, kad smulkiosios kietosios dalelės gali paspartinti neurodegeneracinius procesus keliais būdais: tiesiogiai veikdamos smegenų audinį, skatindamos lėtinį uždegimą visame organizme ir prisidėdamos prie su Alzheimerio liga siejamų baltymų sankaupų susidarymo smegenyse.
Ateities tyrimai turėtų tiksliau atskleisti šiuos mechanizmus. Tačiau jau dabar aišku, kad oro tarša yra vienas iš daugelio Alzheimerio ligos rizikos veiksnių, todėl ją verta vertinti rimtai.
Seniai žinoma, kad aplinka, kurioje gyvename, daro didelę įtaką sveikatai, ypač vyresniame amžiuje, kai silpnėja organizmo apsauginės ir atkuriamosios galios. Vyresni žmonės daugiau laiko praleidžia savo gyvenamojoje aplinkoje, todėl tampa jautresni ir vietos oro kokybei.
Psichologai pabrėžia, kad gyvenamoji aplinka, skatinanti sveiką gyvenimo būdą, yra itin svarbi ilgalaikei ligų, įskaitant demenciją, prevencijai. Ši įtaka dar labiau sustiprėja vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, kai daugėja pažintinių funkcijų silpnėjimo atvejų.
Galiausiai, priežasčių mažinti oro taršą yra daugiau nei vien galimas ryšys su Alzheimerio liga. Tarša neigiamai veikia psichologinę savijautą, didina streso ir nerimo lygį, gali pasunkinti kitų ligų eigą ir sustiprinti ekstremalių karščio bangų poveikį.
