Mokslininkai įspėja: pirmadienio stresas kaupiasi organizme mėnesiais

Savaitė prasideda įprastu ritmu: žadintuvai, kalendoriai, suplanuoti darbai. Tačiau viso to fone slypi mažiau matoma, bet labai svarbi problema – pirmadienio stresas. Naujame tarptautiniame tyrime atskleista, kad šis stresas gali turėti ne tik emocinį, bet ir ilgalaikį biologinį poveikį, kuris veikia mūsų sveikatą net ir po kelių mėnesių.

Pirmadienio stresas – tai daugiau nei bloga nuotaika

Profesoriaus Tarani Chandola vadovaujama mokslininkų komanda iš Honkongo universiteto tyrė daugiau kaip 3500 vyresnio amžiaus dalyvių iš Anglijos. Jie analizavo streso hormoną – kortizolį – ne kraujyje ar seilėse, o plaukuose. Tokia analizė leidžia nustatyti streso lygį per kelių mėnesių laikotarpį.

Rezultatai pribloškė: tie, kurie pirmadieniais jautėsi neramūs ar įsitempę, turėjo net 23 % daugiau kortizolio nei tie, kuriems nerimas pasireikšdavo kitomis savaitės dienomis. Tai rodo, kad pirmadienio stresas – ne tik subjektyvus jausmas, bet fiziologiškai išmatuojama reakcija, galinti virsti lėtiniu streso atsaku.

Net ir pensininkai nepabėga nuo pirmadienio poveikio

Vienas netikėčiausių šio tyrimo atradimų buvo tas, kad pirmadienio stresas paveikia ne tik dirbančiuosius. Net pensinio amžiaus žmonės, neturintys darbo įsipareigojimų, patyrė didesnį streso hormonų kiekį, jei pirmadieniais jautė nerimą.

„Pirmadieniai tapo kultūriniu streso stiprikliu“, – teigia profesorius Chandola. – „Net jei žmogus nebedirba, savaitės pradžia vis tiek sukelia organizmui reakciją, kurią suformavo ilgamečiai socialiniai įpročiai.“

Poveikis širdies sveikatai – tylus, bet rimtas

Ilgalaikis pirmadienio stresas trikdo vadinamąją HPA ašį – organizmo sistemą, reguliuojančią atsaką į stresą. Kai ši sistema disbalansuota, ilgainiui gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, silpnėti imunitetas, padidėti cukraus kiekis kraujyje. Tai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad pirmadieniais ištinka daugiau širdies smūgių. Nauji duomenys pateikia galimą biologinį paaiškinimą – ilgalaikis streso hormonų padidėjimas. Pirmadienio stresas gali tyliai, bet nuosekliai ardyti širdies sveikatą.

Mokslininkai siūlo iš naujo pažvelgti į pirmadienio rytą – sulėtinti tempą, įtraukti meditacijos, kvėpavimo ar sąmoningumo praktikų. Tai gali padėti sumažinti ne tik trumpalaikį nerimą, bet ir ilgalaikę hormoninę įtampą. Įvairūs streso valdymo įrankiai, pritaikyti būtent savaitės pradžiai, galėtų tapti nauju širdies ligų prevencijos metodu.

Šaltinis: thebrighterside.news

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.