Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose.
Lietuvos mokslo tarybos finansuoto tyrimo rezultatai rodo, kad reguliarus lankymasis scenos meno renginiuose, parodose, muziejuose ir archyvuose, kultūros leidinių skaitymas, naudojimasis bibliotekų paslaugomis, kino teatrų ir kino festivalių lankymas teigiamai veikia subjektyvų savo gerovės vertinimą.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto sociologo dr. Tado Šarūno, šiomis kultūros paslaugomis besinaudojantys Lietuvos gyventojai dažniau nurodo esantys labiau patenkinti savo gyvenimu.
„Tyrimas patvirtino ir anksčiau žinomas tendencijas: pasitenkinimui gyvenimu įtakos turi lytis, amžius, užsiėmimas ir šeiminis statusas. Moterys, jaunesni gyventojai, partnerystėje ar šeimoje gyvenantys bei aukštesnio statuso darbus dirbantys asmenys dažniau vertina savo gyvenimą teigiamai. Vis dėlto, net ir įvertinus visus šiuos veiksnius, dalyvavimas kultūrinėse veiklose išlieka vienu stipriausių subjektyvios gerovės veiksnių“, – sako dr. T. Šarūnas.
Kultūra prilygsta pajamų didėjimui
Statistinio modeliavimo rezultatai parodė, kad kultūrinis aktyvumas pasitenkinimui gyvenimu daro panašų poveikį kaip didesnės gaunamos pajamos.
Vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui reguliarus (bent tris kartus per metus) įsitraukimas į kultūrines veiklas padidina pasitenkinimą gyvenimu tiek pat, kiek maždaug 4 tūkst. eurų per metus didesnės pajamos „į rankas“.
Mokslininkai perspėja, kad planuojamas valstybės išlaidų kultūros paslaugoms mažinimas gali turėti tiesioginių neigiamų pasekmių gyventojų gerovei. Ypač pažeidžiami yra tie visuomenės nariai, kuriems kokybiškos kultūros paslaugos ir taip yra sunkiau prieinamos.
