Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad net ir mažiausi alkoholio kiekiai gali padidinti demencijos riziką. Tai prieštarauja anksčiau skelbtoms išvadoms, jog saikingas vartojimas gali apsaugoti nuo pažinimo sutrikimų.
Tarptautinė mokslininkų komanda teigia, kad visiškai atsisakyti alkoholio gali būti geriausias būdas sumažinti riziką senatvėje. Tyrimo autoriai rašo, kad nerasta jokių įrodymų, patvirtinančių apsauginį saikingo gėrimo poveikį.
Atvirkščiai, tai kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo didesnė tikimybė susirgti bet kokios formos demencija. Tai kelia klausimą, ar tikrai egzistuoja „saugus“ alkoholio kiekis.
Rezultatai ypač svarbūs, nes jie remiasi tiek klausimynais, tiek genetiniais duomenimis. Tokiu būdu tyrėjai stengėsi pašalinti klaidinančius veiksnius, pvz., gyvenimo būdą ar finansinę padėtį, kurie galėjo turėti įtakos ankstesniems tyrimams.
Tyrimo eiga ir dalyviai
Pirmojoje tyrimo dalyje buvo stebimi daugiau nei pusė milijono žmonių iš Jungtinės Karalystės ir JAV, kurių amžius svyravo tarp 56 ir 72 metų. Dalyviai pildė anketas apie savo alkoholio vartojimą, o jų sveikata buvo sekama iki 15 metų.
Rezultatai iš pradžių rodė U formos grafiką, tiek visiškai nevartojantys, tiek daug geriantys turėjo didesnę riziką, o saikingai vartojantys atrodė esantys saugiausioje zonoje. Tai priminė kai kuriuos ankstesnius tyrimus.
Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad šie duomenys klaidina, nes tarp „nevartotojų“ dažnai buvo žmonių, kurie anksčiau gėrė daug, bet metė dėl sveikatos problemų, arba jau jautė ankstyvus demencijos simptomus.
Genetiniai duomenys ir nauji įrodymai
Antrojoje tyrimo dalyje buvo analizuoti 2,4 mln. žmonių genetiniai įrašai. Taikyta „Mendelio randomizacija“, leidžianti vertinti genetinį polinkį gerti alkoholį, o ne pačių žmonių atsakymus. Tai padėjo eliminuoti socialinius ir gyvenimo būdo veiksnius.
Šioje analizėje U formos grafikas dingo. Kuo didesnė tikimybė, kad žmogus vartoja alkoholį, tuo didesnė demencijos rizika. Nebuvo jokios „saugios zonos“ tiems, kurie vartoja nedaug.
Tyrimo autoriai teigia, kad net sumažinus alkoholio vartojimo sutrikimų paplitimą perpus, demencijos atvejų skaičius galėtų sumažėti iki 16 proc. Tai rodo, kad alkoholio vartojimo ribojimas gali būti svarbi demencijos prevencijos dalis.
Ribotumai ir išvados
Mokslininkai pripažįsta, kad tyrimas turi apribojimų. Pirmojoje dalyje informacija apie alkoholio vartojimą buvo savarankiškai pateikiama dalyvių, o tai gali būti netikslu. Antrojoje dalyje genetinis polinkis nėra tas pats, kas realus vartojimo kiekis.
Vis dėlto tyrimo mastas ir metodų derinimas leidžia gana tvirtai teigti, kad didėjant alkoholio vartojimui didėja ir demencijos rizika. Tai dar vienas įrodymas, kad alkoholis yra toksiškas smegenų ląstelėms.
Kaip pabrėžė neuromokslininkė Tara Spires-Jones iš Edinburgo universiteto, nors šie duomenys negali galutinai įrodyti, jog alkoholis tiesiogiai sukelia demenciją, jie papildo didelį kiekį ankstesnių tyrimų, rodančių akivaizdžią sąsają.
