Astronomai aptiko reiškinį, kuris gali priversti iš naujo įvertinti tai, ką iki šiol žinojome apie žvaigždes, jų gyvavimo ciklą ir net pačios Visatos veikimo principus. Dangaus objektas ASKAP J1832-0911, esantis tūkstančius šviesmečių nuo Žemės, skleidžia periodinius radijo ir rentgeno signalus, šis derinys iki šiol nebuvo niekada užfiksuotas.
Objektas ASKAP J1832-0911, aptiktas Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) mokslininkų bendradarbiaujant su tarptautinėmis tyrimų grupėmis, skleidžia trumpus signalus, kurie pasikartoja kas 44 minutes. Kiekvienas impulsas trunka maždaug dvi minutes ir apima tiek radijo bangas, tiek rentgeno spinduliuotę.
Tai pirmasis žinomas atvejis, kai vadinamasis ilgaperiodis tranzientas, spinduliuoja dviem visiškai skirtingais elektromagnetinio spektro tipais. Tokie signalai ypač vertingi, nes kiekvienas jų suteikia unikalios informacijos apie reiškinio kilmę, aplinką ir fizines sąlygas, kuriomis jie susidaro.
Mokslininkų manymu, šis atradimas gali būti raktas į daugelį dar neišspręstų kosminių mįslių, susijusių su trumpalaikiais, bet pasikartojančiais signalais, kuriuos iki šiol pavyko tik užfiksuoti, bet nepaaiškinti.
Neįtikėtinas stebėjimo sutapimas
Objekto aptikimas tapo įmanomas tik dėl retai pasitaikančio atsitiktinumo. ASKAP radijo teleskopas Australijoje fiksavo keistus radijo bangų pliūpsnius, o tuo pat metu kita pasaulio pusėje esanti NASA Chandra rentgeno observatorija pastebėjo rentgeno signalus toje pačioje dangaus vietoje.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, dr. Zitengo Wango, toks sutapimas, tarsi „adatos radimas šieno kupetoje“, nes Chandra stebi tik nedidelę dangaus dalį, o ASKAP plačius plotus. Kad abu teleskopai žiūrėtų į tą patį tašką tuo pačiu metu praktiškai neįtikėtina. Tačiau būtent šis atsitiktinumas leido atskleisti objekto unikalumą.
Nauja paslaptingų objektų klasė
Ilgaperiodiai tranzientai, tai palyginti naujai atrasta dangaus objektų klasė, pasižyminti labai neįprastu aktyvumo ritmu. Nuo pirmojo tokio objekto atradimo 2022 metais jų aptikta vos dešimt. Jų elgesys neatitinka iki šiol žinomų fizinių dėsnių: signalai sklinda ne nuolat, o su ilgais, reguliarais intervalais.
Tai leidžia manyti, kad šie objektai veikia visiškai kitaip nei įprasti pulsarai ar kitos kompaktiškos žvaigždės. Viena iš hipotezių teigia, kad tai gali būti magnetarai, tai itin tankūs žvaigždžių liekanos su ypač stipriu magnetiniu lauku. Kita spėliojama versija yra dvinarė sistema, kurioje vienas komponentas yra magnetizuotas baltasis nykštukas. Tačiau nė viena iš jų kol kas nepaaiškina visų stebimų ypatybių.
Dr. Wangas teigia, kad tai, ką matome, neatitinka nė vieno žinomo dangaus reiškinio. „Šis objektas, tai nepaprastai retas reiškinys, kuris gali reikšti, kad mūsų supratimas apie žvaigždžių fiziką dar labai neišsamus.“
Tarptautinis bendradarbiavimas atveria duris į nežinomybę
Šio atradimo reikšmė ne tik mokslinė, bet ir simbolinė. Jis parodo, kokios svarbios yra tarptautinės mokslininkų partnerystės ir skirtingų sričių ekspertų bendradarbiavimas. Prie tyrimo prisidėjo daugybė mokslininkų iš skirtingų kontinentų, jungdami žinias apie žvaigždžių fiziką, teleskopų veiklą, signalų analizę ir duomenų interpretavimą.
Profesorė Nanda Rea pabrėžia, kad vieno tokio objekto atradimas rodo, jog jų Visatoje gali būti daug daugiau. Tiesiog kol kas neturime technologijų ar galimybių juos aptikti. O kai kurie, galbūt, jau seniai siunčia savo signalus, kurių dar nemokame „išgirsti“.
Signalai, kurių prasmė dar nežinoma
Svarbu tai, kad rentgeno spinduliai, tai aukštos energijos spinduliuotė, kuri paprastai rodo labai intensyvius, dažnai ekstremalius fizinius procesus. Tad bet kokia teorija, bandanti paaiškinti šį reiškinį, turi atsižvelgti į tai, kad šis objektas geba generuoti energiją skirtinguose spektruose.
Tai reikšminga užuomina, kuri gali padėti atskleisti objekto prigimtį ir atmesti ankstesnes, per siauras interpretacijas. Kuo daugiau energijos skleidžia objektas, tuo sudėtingesni ir įdomesni jo veikimo mechanizmai.
ASKAP J1832-0911, tai ne tik dar vienas objektas dangaus stebėjimų sąraše. Tai iššūkis mūsų žinioms, naujas kelias į nepažintą kosmoso sritį. Šis atradimas primena, kad net ir šiuolaikinės technologijos dar neatskleidė visų Visatos paslapčių. Tai kvietimas gilintis, tyrinėti ir nebijoti pripažinti, kartais reikia ne perrašyti vadovėlius, o parašyti juos iš naujo.
Jeigu šis objektas yra pirmas savo rūšies, jis atveria duris į naują astrofizikos erą. Jei tokių objektų daug, tuomet mūsų laukia didžiausi Visatos atradimai dar tik ateityje.
