Mokslininkai Kenijoje aptiko stebinantį reiškinį, kad kai kurios figmedžių rūšys ne tik duoda vaisius, bet ir turi gebėjimą iš atmosferos sugerti anglies dioksidą, kurį vėliau paverčia į kietą medžiagą, primenančią akmenį. Šis unikalus procesas leidžia šioms gėlėms ne tik prisidėti prie maisto gamybos, bet ir efektyviai kovoti su klimato kaita.
Tyrimai atskleidė, kad figmedžiai tam tikruose Kenijos regionuose sugeba formuoti kalcio karbonato sankaupas tiek savo kamienuose, tiek aplink esančiame dirvožemyje.
Šios struktūros susidaro per vadinamąjį oksalato ir karbonato virsmo procesą. Dauguma medžių anglį kaupia organinėje formoje, pavyzdžiui, medienoje ar lapuose. Tačiau šie figmedžiai žengia žingsnį toliau, nes jie anglies dioksidą fiksuoja ir neorganinėje, tvirtesnėje formoje, paversdami jį mineralu, kuris gali išlikti nepakitęs labai ilgą laiką.
Neįprasta anglies kaupimo strategija
Procesas prasideda nuo to, kad medis iš atmosferos sugeria anglies dioksidą ir paverčia jį kalcio oksalato kristalais. Vėliau, šiems kristalams susidėvėjus ar sunykus, mikroorganizmai padeda juos paversti kalcio karbonatu, tai yra ta pati medžiaga, iš kurios sudaryti tokie gamtos objektai kaip kriauklės ar kalkakmenis. Šis mineralas ne tik ilgainiui fiksuoja anglį, bet ir padaro dirvožemį šarmingesnį, todėl jis tampa palankesnis augalų augimui.
Daug žadančios galimybės agroforesteryje
Svarbu pabrėžti, kad figmedžiai ne tik padeda kovoti su klimato kaita, bet ir yra naudingi žemės ūkiui. Jie duoda vaisius, todėl gali būti puikus pasirinkimas agroforesterijoje, tai yra mišrioje sistemoje, kurioje derinamas žemės ūkis su miškų auginimu. Jei šie medžiai būtų sodinami plačiau, tai galėtų būti sprendimas, apjungiantis ekologinius ir ekonominius tikslus. Mokslininkai svarsto, kad toks metodas galėtų tapti natūraliu ir efektyviu įrankiu siekiant sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje.
Mikroorganizmų vaidmuo ir tolesni tyrimai
Tyrimų metu buvo pastebėta, kad kalcio karbonatas susidaro ne tik išoriniame medžio paviršiuje, bet ir giliai jo viduje. Šį procesą skatina įvairūs mikroorganizmai, gyvenantys aplink augalą ir jo viduje. Tai atskleidžia dar vieną svarbų aspektą, kad augalų ir mikroorganizmų bendradarbiavimas gali turėti didžiulį poveikį klimatui ir dirvožemio kokybei.
Šiuo metu mokslininkai siekia tiksliai įvertinti, kiek anglies galima būtų sukaupti, jei tokie medžiai būtų sodinami sistemingai. Jie taip pat analizuoja, kokie yra figmedžių poreikiai, tai yra kiek jiems reikia vandens, kokį vaisių derlių jie gali duoti bei kaip jų poveikis keičiasi skirtingomis sąlygomis.
Naujas požiūris į medžių vaidmenį aplinkosaugai
Nors medžiai nuo seno laikomi svarbiais klimato stabilizavimo veiksniais, šis atradimas rodo, kad jų poveikis gali būti kur kas gilesnis, nei manyta anksčiau. Medžiai gali ne tik mažinti CO₂ kiekį ore, bet ir ilgalaikiai jį sulaikyti akmeninės struktūros pavidalu. Tai suteikia vilčių, kad natūralūs gamtos procesai, derinami su protinga žmogaus veikla, gali tapti vienu svarbiausių ginklų kovoje su globaliu klimato atšilimu.
