Žemė su mokslininkais „bendrauja“ ne vien per žemės drebėjimus ar ugnikalnių išsiveržimus. Jau daugiau nei pusę amžiaus fiksuojamas paslaptingas reiškinys – silpnas, tačiau itin reguliarus Žemės „dūžis“, pasikartojantis kas maždaug 26 sekundes. Jo kilmę tyrėjai iki šiol bando perprasti, o pats signalas yra tapęs viena įdomiausių geofizikos mįslių.
Daugiau nei penkis dešimtmečius įvairiose pasaulio vietose esantys seismometrai registruoja menkus, bet pastovius seisminius virpesius. Nors jų stiprumas nedidelis, ritmiškumas stebina: impulsai kartojasi beveik identišku intervalu, tarsi planetos širdies plakimas.
Šis fenomenas, vadinamas mikroseisminiu signalu, pirmą kartą pastebėtas XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tuomet amerikiečių geologas Džekas Oliveris, dirbęs Lamont–Doherty geologijos observatorijoje, atkreipė dėmesį į neįprastą, ritmišką „triukšmą“ seisminiuose įrašuose. Tuo metu turimos technologijos neleido tiksliai nustatyti signalo šaltinio, todėl ilgą laiką jis išliko tik keista duomenų anomalija.
Vėlesni tyrimai leido apytiksliai lokalizuoti šio impulso kilmės vietą: nustatyta, kad signalas sklinda iš Bonio įlankos srities Gvinėjos įlankoje. Vis dėlto vien tik geografinė kryptis neatsakė į esminį klausimą – kas sukelia tokį tiksliai pasikartojantį virpesių ciklą?
Viena populiariausių hipotezių Žemės pulsą sieja su vandenyno bangomis. Pagal šią versiją, žemyninis šelfas minėtame regione veikia tarsi milžiniškas natūralus „būgnas“: bangos, reguliariai atsitrenkiančios į šelfo kraštą, sukuria harmoningus virpesius, kurie toliau sklinda per Žemės plutą ir tampa užfiksuojami seismometrais.
Kita mokslininkų grupė mano, kad signalas gali būti susijęs su vulkanine veikla. Signalo židinys yra netoli ugnikalnio San Tomės saloje, o panašūs mikroseisminiai virpesiai anksčiau buvo stebėti ir Japonijoje. Tai leidžia svarstyti, jog ritmiškas „dūžis“ gali būti susijęs su periodiniais procesais Žemės gelmėse.
Nepaisant ilgus metus trunkančių stebėjimų, reiškinys vis dar dažnai lieka tyrimų paraštėse. Pagrindinė priežastis paprasta: jis nekelia tiesioginės grėsmės, nėra laikomas žemės drebėjimų pranašu ir, regis, neturi akivaizdaus poveikio tektoniniams procesams. Vis dėlto susidomėjimas atsinaujino 2020 metais, kai pasaulinio karantino metu sumažėjusi žmonių veikla leido švariau stebėti foninius Žemės virpesius. Tačiau net ir tuomet mokslininkams nepavyko galutinai atsakyti, kas tiksliai sukelia 26 sekundes trunkantį paslaptingą Žemės „dūžį“.
