Visą gyvenimą trunkantis sąmoningas darbas su kalba ir rašytiniu žodžiu – knygų skaitymas, rašymas, užsienio kalbų mokymasis – gali būti vienas veiksmingiausių būdų išlaikyti aštrų protą ir atitolinti ar net sumažinti demencijos riziką, rodo naujas tyrimas.
Tyrimą atliko JAV Rush universiteto medicinos centro mokslininkų komanda. Nustatyta, kad dešimtmečius trunkanti intelektinė veikla gali iki 38 proc. sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir iki 36 proc. – lengvo pažinimo sutrikimo riziką.
Šie rezultatai gauti lyginant dalyvius, surinkusius aukščiausius ir žemiausius vadinamojo kognityvinio praturtinimo balus. Iš viso tyrime dalyvavo 1 939 asmenys, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo 80 metų. Jų sveikata stebėta vidutiniškai beveik aštuonerius metus.
„Mūsų tyrime buvo vertinamas kognityvinis praturtinimas nuo vaikystės iki vėlyvo amžiaus, daugiausia dėmesio skiriant veikloms ir ištekliams, kurie stimuliuoja protą“, – aiškina neuropsichologė Andrea Zammit.
Pasak jos, rezultatai leidžia manyti, kad vėlyvojo amžiaus pažintinę sveikatą reikšmingai veikia visą gyvenimą trunkanti intelektinė stimuliacija ir aplinka, skatinanti mąstyti.
Dalyvių buvo klausiama apie įpročius būnant 12-os, 40-ies metų ir esamuoju laikotarpiu. Klausimai apėmė knygų skaitymą, lankymąsi bibliotekose ir muziejuose, užsienio kalbų mokymąsi, žodynų bei kitos informacinės medžiagos naudojimą.
Surinkti duomenys parodė, kad intensyviausias visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir kognityvinis praturtinimas vidutiniškai gali penkeriais metais atitolinti Alzheimerio ligos pasireiškimą, o lengvą pažinimo sutrikimą – septyneriais metais.
Mokslininkai taip pat analizavo tų dalyvių, kurie mirė tyrimo metu, smegenų audinius. Paaiškėjo, kad asmenų, turėjusių aukštesnius vaikystės kognityvinio praturtinimo balus, smegenyse buvo matyti tam tikra apsauga nuo baltymų sankaupų, siejamų su Alzheimerio liga.
Be to, surinkta informacija apie dalyvių socialinį ir ekonominį statusą, siekiant įvertinti, ar jis galėjo turėti įtakos pažinimo funkcijų silpnėjimo tempui. Vis dėlto nustatyta, kad kognityvinio praturtinimo nauda pasireiškia gana nepriklausomai nuo socialinio ir ekonominio statuso.
„Mūsų rezultatai rodo, kad kognityvinis praturtinimas nėra vien socialinio ir ekonominio pranašumo atspindys“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Vis dėlto, nors tyrime nustatyta labai stipri sąsaja tarp visą gyvenimą trunkančio kognityvinio praturtinimo ir mažesnės demencijos rizikos, tai dar nereiškia, kad įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys. Kitaip tariant, vien intensyvus skaitymas ar rašymas savaime negarantuoja, kad pažinimo sutrikimų rizika tikrai bus mažesnė.
Žinoma, neurologinių sutrikimų atsiradimą lemia daugybė veiksnių: miego režimas, fizinio aktyvumo lygis, mityba, lėtinės ligos ir kt. Be to, šiame tyrime remtasi pačių dalyvių prisiminimais apie ankstesnių metų skaitymo ir rašymo įpročius, todėl išlieka atminties paklaidų tikimybė.
Nepaisant šių apribojimų, rezultatai dar labiau sustiprina įrodymus, kad aktyvi protinė veikla – šiuo atveju per kalbą ir rašytinį žodį – yra susijusi su mažesne demencijos tikimybe.
Ši sąsaja logiška ir atitinka ankstesnių tyrimų išvadas: pavyzdžiui, kryžiažodžių sprendimas ir kiti galvosūkiai taip pat siejami su lėtesniu pažinimo funkcijų blogėjimu. Vis aiškiau matyti, kad smegenims „treniruotės“ reikia ne mažiau nei kūnui.
Ir nesvarbu, kiek jums metų – niekada nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti keisti gyvenimo būdą bei ugdyti įpročius, galinčius sumažinti demencijos riziką. Kai nedirbate su tekstais ar neskaitote, verta reguliariai vaikščioti, rūpintis subalansuota mityba, kokybišku miegu ir bendra fizine bei emocine savijauta.
„Mūsų išvados teikia vilčių: jos rodo, kad nuoseklus įsitraukimas į įvairias protinę veiklą skatinančias veiklas viso gyvenimo laikotarpiu gali turėti reikšmingą poveikį pažinimo funkcijoms“, – pabrėžia A. Zammit.
Ji taip pat pažymi, kad viešosios investicijos, didinančios prieigą prie pažinimą skatinančios aplinkos – pavyzdžiui, bibliotekos ar ankstyvojo ugdymo programos, kurių tikslas yra uždegti visą gyvenimą trunkančią meilę mokymuisi, – galėtų prisidėti prie mažesnio demencijos paplitimo.
