Naujas tyrimas rodo, kad kanapėse esantys du junginiai gali padėti atkurti suriebėjusių kepenų būklę pelėms, nesukeldami apsvaigimo.
Tyrimą, kuriam vadovavo Jeruzalės hebrajų universiteto Izraelyje mokslininkai, atskleidė, jog CBD (kanabidiolis) ir CBG (kanabigerolis) nutukusioms pelėms gerino gliukozės kontrolę, mažino riebalų kiekį kepenyse ir kraujo lipidų rodiklius.
Įdomu tai, kad šie efektai daugiausia pasireiškė beveik nepriklausomai nuo klasikinių kanabinoidų receptorių, kurie laikomi svarbiais žarnyno ir kepenų tarpusavio ryšio reguliuotojais.
Vietoje to kasdienės CBD arba CBG injekcijos į pilvo sritį padidino fosfokreatino gamybą. Tai yra kreatino forma, kurią kepenys išskiria energijos atsargoms papildyti ir ląstelių sveikatai palaikyti.
Pelėms keturias savaites gavus daug riebalų turintį racioną, CBD ir CBG padėjo atkurti dalį kepenų funkcijų. Ypač veiksmingas pasirodė CBG: jis labiau nei CBD mažino kūno riebalų kiekį, „blogojo“ cholesterolio rodiklius ir reikšmingiau didino jautrumą insulinui.
„Mūsų rezultatai atskleidžia naują mechanizmą, kuriuo CBD ir CBG pagerina kepenų energijos apykaitą ir lizosomų funkciją“, – teigia farmacininkas ir vyresnysis tyrimo autorius Josephas Tamas.
„Šis dvigubas metabolinis persitvarkymas prisideda prie geresnio lipidų apdorojimo kepenyse ir parodo šiuos junginius kaip perspektyvius gydomuosius agentus metabolinės disfunkcijos sukeliamai suriebėjusių kepenų ligai (MASLD)“, – priduria jis.
MASLD vystosi tada, kai kepenyse kaupiasi riebalai. Ši būklė skiriasi nuo alkoholio sukeltos kepenų ligos ir yra laikoma dažniausia lėtine kepenų liga pasaulyje, paveikiančia maždaug trečdalį suaugusiųjų.
Vis dėlto MASLD nėra vien tik kepenų problema – tai sisteminis metabolinis sutrikimas. Pastaraisiais metais tyrimai su gyvūnais leido manyti, kad natūralūs bioaktyvūs kanapių junginiai gali turėti potencialo gydant tokius sutrikimus.
CBD yra vienas žinomiausių ir geriausiai ištirtų kanapių augalo junginių. Nors duomenų vis dar trūksta ir jie nėra vienareikšmiai, dalis tyrimų rodo galimą teigiamą poveikį medžiagų apykaitai.
Tuo metu CBG tik neseniai iškilo kaip alternatyvus kanapių junginys, kurio potenciali nauda sveikatai kai kuriais atvejais gali būti net didesnė nei CBD. Kartais jis vadinamas „visų kanabinoidų motina“, nes greitai metabolizuojamas į CBD ir psichoaktyvų kanapių junginį THC.
Nei CBD, nei CBG (bent jau gryniausia forma) nėra laikomi aktyviais centrinėje nervų sistemoje, todėl, vartojami atskirai, jie neturėtų sukelti „apsvaigimo“ efekto, būdingo THC. Tai laikoma vienu iš privalumų jų potencialiam medicininiam pritaikymui.
„Šis tyrimas pirmą kartą parodė, kad fitokanabinoidai gali perprogramuoti kepenų energijos rezervų palaikymo mechanizmus“, – tvirtina tyrimo autoriai.
Ankstesniuose graužikų tyrimuose kreatino papildai rodė tam tikrą gebėjimą sušvelninti MASLD, tačiau esant alkoholio sukeltai suriebėjusių kepenų ligai poveikis buvo priešingas.
Naujausiame tyrime su į MASLD panašų modelį turinčiomis pelėmis gauti rezultatai patvirtina, kad kai kurie kanapių junginiai gali apsaugoti kepenis: jie, kaip teigiama, nukreipia energiją fosfokreatino sintezei ir atkuria ląstelinius mechanizmus, padedančius šalinti riebalus iš organo.
Ar tokie rezultatai pasitvirtins žmonėms, dar neaišku. Be to, šiuo metu rinkoje esantys CBD produktai nėra itin griežtai reguliuojami, todėl ne visada aišku, ar jie parduodami gryniausia forma.
Dar vienas klausimas – vartojimo būdas. Dažnai tokie produktai naudojami kaip geriamieji lašai, o tyrime junginiai buvo leidžiami injekcijomis į pilvo sritį, todėl neaišku, ar nurytas preparatas turėtų tokį pat poveikį.
Mokslininkai svarsto, kad išsamesni tyrimai galėtų padėti tiksliai suprasti, kaip CBD ir CBG veikia kepenų funkciją, ir sukurti naują vaistą, galintį saugiai atkartoti šiuos efektus patogesne forma.
„Nepaisant didėjančios MASLD klinikinės naštos, iki šiol nėra patvirtintų farmakologinių gydymo būdų“, – rašo autoriai.
„Ši terapinė spraga pabrėžia skubų poreikį naujiems vaistams, galintiems veikti pagrindinius ligos progresavimo mechanizmus“, – teigiama publikacijoje.
Tyrimas paskelbtas leidinyje „British Journal of Pharmacology“.
