Mokslininkai, atlikę didžiausią tokio pobūdžio tyrimą, patvirtino, kad pagrindinė autofermentacijos (angl. auto-brewery) sindromo priežastis yra ne grybeliai, o bakterijos. Tai reta medicininė būklė, kai žmogus apsvaigsta nuo alkoholio nesuvartojęs nė lašo – vien tik pavalgęs.
Analizuodami 22 diagnozuotų autofermentacijos sindromo (AFS) pacientų išmatų mėginius ir jų kartu gyvenančių, tačiau sindromo neturinčių artimųjų mėginius, tyrėjai nustatė dvi dažnas bakterijų rūšis, kurios pas AFS sergančius žmones aptinkamos gerokai gausiau. Tai patvirtino ir ankstesnio, 2019 m. atlikto tyrimo rezultatus.
Autofermentacijos sindromo atvejai diagnozuojami itin retai, nėra ir bendro sutarimo, kaip geriausia gydyti šią būklę. Todėl, nors tyrimas nedidelis, jis apima reikšmingą skaičių pacientų, kuriems AFS diagnozė buvo patvirtinta nuodugriais tyrimais. Jų žarnyno bakterijos laboratorinėse kultūrose gamino itin didelius etanolio kiekius.
„Daugelis pacientų apsilanko ne viename medicinos centre, tačiau būna palaikomi slaptais alkoholio vartotojais ir lieka be diagnozės“, – teigia tyrimo autoriai, vadovaujami infekcinių ligų specialistės Elizabeth Hohmann iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir gastroenterologo Bernd Schnabl iš Kalifornijos universiteto San Diege.
Jų organizme staiga šoktelėję etanolio kiekiai dažnai sukelia kepenų pažeidimus, jau nekalbant apie rimtas socialines, šeimines ir teisines problemas.
Naujas tyrimas pradėtas po to, kai mikrobiologė Jing Yuan iš Pekino Kapitalo pediatrijos instituto sulaukė daugybės skambučių iš žmonių, desperatiškai norinčių išsitirti dėl AFS.
2019 m. ji publikavo tyrimą, kuriame kaip tikėtina AFS priežastis buvo įvardyta bakterija Klebsiella pneumoniae, o ne žarnyne natūraliai gyvenančios mielės, kaip įtarta anksčiau. Pacientus ji nukreipė pas Berndą Schnablą, kuris pradėjo verbuoti sergančiuosius tęstiniam tyrimui.
Lygindami AFS pacientų žarnyno mikrobus su kartu gyvenančių žmonių mikrobiotu, tyrėjai veiksmingai atsižvelgė į aplinkos ir mitybos veiksnius, kurie žinomi kaip darantys didelę įtaką žarnyno mikrobiomui.
Schnablas su kolegomis nustatė, kad pacientų, patiriančių „paūmėjimus“ – apsinuodijimo simptomus – bakterijų kultūros gamino daugiau etanolio nei tų, kurie buvo remisijoje, ar visiškai sveikų šeimos narių mikroorganizmai. Tai koreliavo su tuo pačiu metu išmatuotais pacientų kraujo alkoholio lygiais.
Klebsiella pneumoniae ir Escherichia coli – dvi etanolį galinčios gaminti bakterijų rūšys – AFS sergančių pacientų žarnyne buvo pastebimai gausesnės. Ypač daug E. coli aptikta sindromo paūmėjimo laikotarpiais.
Vieno paciento būklė ryškiai pagerėjo po dviejų išmatų mikrobiotos transplantacijų iš sveiko donoro, kurių tikslas buvo „perkrauti“ žarnyno mikrobiomą. Nuo antrosios procedūros vyras daugiau nei 16 mėnesių išliko remisijoje, o jo šeimos nariai tvirtina, kad jo įprastas elgesys „iš esmės sugrįžo“.
Šie rezultatai rodo, kad palengvėjimas AFS sergantiems pacientams gali būti pasiekiamas skatinant ar įvedant (mitybos pokyčiais, išmatų transplantacijomis ar probiotikais) kitas žarnyno bakterijų rūšis, kurios efektyviau metabolizuoja etanolį. Vis dėlto Schnablas neatmeta galimybės, kad kai kuriais atvejais AFS priežastimi vis dėlto gali būti grybeliai ar mielės.
Potencialūs gydymo būdai ateityje galėtų būti nukreipti ir į tam tikrus bakterijų genus, dalyvaujančius medžiagų apykaitos keliuose, kurie, tyrėjų duomenimis, buvo aktyvesni remisijos laikotarpiu ir galėjo padėti sumažinti simptomus.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad šiame tyrime dalyvavusių AFS pacientų žarnyno mikrobiomai buvo „ekstremaliai“ disbalansuoti. Kituose darbuose jau anksčiau nustatyta, kad nedidelius etanolio kiekius gali gaminti ir kai kurių diabetu sergančių pacientų žarnyno mikrobai, o etanolį gaminančios bakterijos siejamos su suriebėjusių kepenų liga – dažniausia kepenų liga pasaulyje.
„Tai kelia platesnį klausimą: kiek paplitusi žarnyno mikrobų gaminamo etanolio produkcija bendroje populiacijoje ir kokios plačios gali būti jos patologinės pasekmės“, – rašo Schnablas su kolegomis.
„Be to, mūsų tyrimas pabrėžia, kokią didelę reikšmę žmogaus sveikatai turi žarnyno mikrobiomas ir mikrobiniai metabolitai“, – reziumuoja autoriai.
