Tarp daugybės bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus žarnyne, mokslininkai identifikavo bakterijų rūšį, kuri viena pati gali reikšmingai pristabdyti svorio augimą.
Naujame tyrime, kurį atliko Jutos universiteto mikrobiologai, išskirta žarnyno bakterija Turicibacter. Ji, kaip nustatyta eksperimente su pelėmis, sumažina svorio augimą ir pagerina medžiagų apykaitos sveikatą net tuomet, kai gyvūnai šeriami itin riebiu maistu.
„Nemaniau, kad vienas mikroorganizmas gali turėti tokį ryškų poveikį – maniau, kad tai bus trijų ar keturių derinys“, – teigia Jutos universiteto mikrobiologė June Round.
Tyrėjai mano, kad ateityje Turicibacter gaminamų molekulių papildai galėtų padėti sumažinti nutukimo sukeltą žalą žmonių sveikatai.
Nutukimas gali lemti įvairias medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip 2 tipo diabetas, kuriuo serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Žarnyno mikrobioma daro didelę įtaką medžiagų apykaitai ir polinkiui tukti, tačiau tai yra dvikryptis ryšys – žarnyno mikroorganizmai nuolat kinta priklausomai nuo to, ką valgome.
Ankstesni tyrimai siejo mažą mikrobiomos įvairovę su nutukimu. Panašiai nustatyta, kad gyvūnams, šeriamiems riebiu maistu, žarnyno bakterijų įvairovė mažėja.
Šiame kontekste išryškėja Turicibacter – ji yra dalis metabolizmą saugančios mikroorganizmų bendruomenės, apimančios bent 80 bakterijų rūšių. Šios bakterijos sudaro apie 0,1 procento visos mikrobiomos sudėties.
Turicibacter gamina tam tikrų riebiųjų rūgščių rinkinį, kuris padeda kontroliuoti kitus, kenksmingesnius riebalinius junginius. Šie žalingi riebaliniai junginiai vadinami ceramidais: jų kiekis didėja vartojant riebią mitybą ir jie siejami su 2 tipo diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Atrodo, kad Turicibacter gaminamos riebiosios rūgštys suteikia daug medžiagų apykaitos privalumų, veikdamos riebalų pasisavinimą plonojoje žarnoje.
Ar tai reikštų, kad turint pakankamai Turicibacter bakterijų būtų galima be pasekmių mėgautis itin kaloringais desertais ir išlikti liekniems? Deja, ne. Turicibacter populiacija taip pat priklauso nuo mitybos – per didelis riebalų kiekis žarnyne slopina šių naudingų bakterijų augimą.
Viename eksperimente nustatyta, kad Turicibacter augimą sustabdė palmitatas – sočiosios riebalų rūgšties rūšis, itin dažna riebiuose maisto produktuose. Įdomu tai, kad palmitatas bakterijų nenužudė – jas išėmus iš aplinkos, kurioje buvo palmitato, Turicibacter atnaujino savo augimą.
Kadangi Turicibacter gali apsaugoti nuo riebaus maisto žalos, tačiau pats dėl tokios mitybos nyksta, jo kiekį žarnyne tektų nuolat palaikyti papildais.
Tyrime pelėms penkis kartus per savaitę buvo duodama Turicibacter per burną. Tokios pelės priaugo mažiau svorio, turėjo žemesnį ramybės gliukozės lygį, mažiau kūno riebalų ir kitų palankių kraujo lipidų profilio pokyčių, net ir toliau gausiai vartodamos riebų maistą.
Šie rezultatai medicinai yra itin intriguojantys, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų, kad paaiškėtų, ar jie taikytini žmonėms. Tai sudėtinga ir nuolat besivystanti tyrimų kryptis, nes žarnyno mikroorganizmų pasaulis tebėra tarsi ledkalnis – matome tik nedidelę visumos dalį.
Naujas darbas papildo vis gausėjančią studijų rinktinę apie ryšį tarp medžiagų apykaitos ir žarnyno mikrobiomos. Ankstesniuose eksperimentuose žarnyno mikroorganizmai iš nutukusių pelių buvo perkelti liesoms, kurios neturėjo savo mikrobiomos – ir šios anksčiau liesos pelės ėmė sparčiai pilnėti.
Kituose, iš pirmo žvilgsnio paradoksaliuose tyrimuose, visiškai pašalinus žarnyno bakterijas, pelės priaugo mažiau svorio laikydamosi riebaus maitinimosi režimo, palyginti su tomis, kurių mikrobioma buvo normali. Tai leidžia manyti, kad tam tikri bakterijų deriniai gali skatinti svorio ir riebalų didėjimą.
Veikiausiai Turicibacter – tik viena iš galimų sąjungininkių. Sukūrus platesnį kitų naudingų mikroorganizmų „arsenalą“ ir išnaudojus jų gaminamus lipidus kovojant su medžiagų apykaitos ligomis, galima būtų atverti visiškai naujas gydymo galimybes.
„Tolesni individualių mikroorganizmų tyrimai leis paversti juos vaistais ir atrasti saugias bakterijas, iš kurių būtų galima sukurti skirtingų „naudingų mikrobų“ derinius žmonėms, kuriems trūksta tam tikrų bakterijų dėl vienokių ar kitokių ligų“, – sako Jutos universiteto mikrobiologė Kendra Klag, pagrindinė naujojo tyrimo autorė.
Skirtingai nei šiuo metu itin išpopuliarėję vaistai, tokie kaip semagliutidą turintys preparatai, bakterijų terapija teoriškai galėtų būti pritaikyta daug tiksliau, individualiai pagal kiekvieno žmogaus poreikius, ir sukelti mažiau šalutinių reiškinių, nes tokios bakterijos ir jų gaminamos medžiagos natūraliai egzistuoja žmogaus žarnyne.
