Mokslininkai pateikė netikėtą palyginimą: saulės vengimas gali būti toks pat pavojingas kaip rūkymas

Iš kartos į kartą kartojama žinutė apie saulės pavojų ir odos vėžį turi ir kitą pusę. Vis daugiau tyrimų rodo, kad nuolatinis buvimas patalpose ir saulės vengimas gali tapti tokia pat rimta grėsme sveikatai kaip rūkymas.

Mokslininkai ragina iš naujo įvertinti mūsų santykį su saule, ypač gyvenant visuomenėje, kur net 90 ir daugiau proc. laiko praleidžiama uždarose erdvėse.

Kas atskleidė Švedijos ir Jungtinės Karalystės tyrimai?

2011 metais Švedijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 20 000–30 000 moterų, tapo vienu iš lūžio taškų. Moterų buvo klausiama apie jų įpročius būti saulėje, o vėliau jos stebėtos 20 metų.

Dalyvės suskirstytos į tris grupes pagal saulės ekspoziciją: beveik neinančios į lauką, vidutiniškai būnančios lauke ir daug laiko praleidžiančios saulėje. Paaiškėjo, kad daugiausia lauke buvusios moterys rečiau mirdavo nuo vėžio, širdies ir kitų ligų.

Dar labiau nustebino palyginimas su rūkymu. Moterų, kurios daug būdavo saulėje ir rūkė, mirtingumas buvo panašus į tų, kurios nerūkė, bet labai vengė saulės. Kitaip tariant, nuolatinis buvimas patalpose tapo panašaus dydžio rizikos veiksniu kaip rūkymas.

Panašias išvadas patvirtino ir Jungtinės Karalystės Biobanko duomenų analizė, kurioje dalyvavo keli šimtai tūkstančių vyrų ir moterų. Dermatologas Richardas Welleris parodė, kad daugiau saulės šviesos gavę žmonės rečiau mirdavo nuo ne odos vėžio ligų, o melanomos rizika statistiškai nereikšmingai neaugo.

Saulė, medžiai ir mūsų organizmo „energijos stotis“

Vienas pagrindinių paaiškinimų – saulės spindulių, ypač infraraudonųjų, poveikis mitochondrijoms, kurios gamina energiją ląstelėse. Tyrimai rodo, kad tam tikro ilgio šviesa gali pagerinti jų veiklą, o tai siejama su mažesne demencijos, širdies ir kitų lėtinių ligų rizika.

Nauda susijusi ne tik su šviesa, bet ir su aplinka. Medžiai ypač gerai atspindi infraraudonąją šviesą, todėl žalios erdvės gali sustiprinti teigiamą saulės poveikį. JAV atliktas GreenHeart projektas Luisvilyje parodė, kad pasodinus apie 8 000 brandžių medžių 4 kvadratinių mylių teritorijoje, po dvejų metų gyventojų uždegimo žymenys sumažėjo 13–20 proc., kas siejama su reikšmingu insulto rizikos kritimu.

Kaip protingai naudotis saule?

Specialistai pabrėžia, kad nereikia rinktis tarp odos vėžio baimės ir visiško saulės vengimo. Saugiausia – saulės šviesą gauti ryte ir vakare, kai saulė žemai ir ultravioletinių spindulių santykinai mažiau, o infraraudonosios šviesos – daugiau.

Net ir debesuotą dieną lauke gauname daugiau naudingos šviesos nei būdami viduje, todėl rekomenduojama bent 15 minučių kasdien praleisti lauke, pageidautina žalioje aplinkoje.

Naktinį ar pamaininį darbą dirbantiems žmonėms gali būti prasminga svarstyti papildomus šviesos šaltinius – pavyzdžiui, tam tikro bangos ilgio raudonos šviesos įrenginius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad jie turėtų būti pagalba, o ne pakaitalas tikrai dienos šviesai.

Visuomenė dešimtmečius buvo gąsdinama, kad saulė – vien tik pavojus, tačiau ilgalaikiai duomenys rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą. Subalansuotas laikas lauke, apsauga nuo nudegimo ir žalesnės miestų erdvės gali tapti tokia pat svarbia sveikatos politika kaip kova su rūkymu.