Precizinis neuronų jungčių pokytis, kurį gali sukelti žarnyno bakterijų disbalansas, gali padėti paaiškinti depresinius bipolinio sutrikimo simptomus, rodo naujas tyrimas su gyvūnais.
Tyrėjai iš Džedziango universiteto (Kinija) atliko išmatų transplantacijas – jie perkėlė žarnyno bakterijas iš žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, į peles. Visi tyrimo savanoriai per pastarąsias 24 valandas buvo diagnozuoti kaip išgyvenantys bipolinės depresijos fazę.
Naudodamiesi smegenų vaizdinimo, genetinio sekoskaitos ir elgesio testų deriniu, mokslininkai nustatė, kad pelės pradėjo rodyti depresijai būdingus požymius: jos mažiau judėjo, mažiau domėjosi skanėstais ir apskritai tapo apatiškesnės.
Be elgesio pokyčių, nustatyta ir svarbių smegenų jungiamumo pakitimų. Medialinėje prefrontalinėje žievėje (mPFC) – smegenų srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą ir emocijų reguliaciją – sumažėjo sinapsių, t. y. jungčių tarp nervinių ląstelių, skaičius. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo tarsi „atjungtas“ smegenų atlygio centras.
„Pelės, kurioms buvo persodinta išmatų mikrobiota iš bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų, parodė bipolinei depresijai būdingą elgesį, kartu fiksuota neuroninės struktūros ir sinapsinio jungiamumo pokyčių mPFC srityje“, – rašo tyrėjai publikuotame straipsnyje.
Tuo tarpu gyvūnams, kurie gavo išmatų transplantacijas iš sveikų savanorių, tokių pokyčių nepastebėta – nei elgesio, nei smegenų jungiamumo lygmenyje.
Vaistų poveikis: bipolinis sutrikimas prieš „paprastą“ depresiją
Norėdami geriau suprasti, kokio pobūdžio depresija išsivystė pelėms, mokslininkai išbandė du skirtingus vaistus. Vienas jų – fluoksetinas, dažnai vartojamas gydant didįjį depresinį sutrikimą. Kitas – ličio preparatai, kurie laikomi vienu pagrindinių nuotaiką stabilizuojančių vaistų sergant bipoliniu sutrikimu.
Po gydymo fluoksetinu pelėms nepastebėta reikšmingo nuotaikos pagerėjimo. Tačiau gydymas ličiu sukėlė ryškių elgesio pokyčių – simptomai sumažėjo. Tai atitinka klinikinę situaciją: depresinė bipolinio sutrikimo fazė dažnai geriau reaguoja į ličio preparatus, o ne į įprastus antidepresantus, vartojamus esant kitoms depresijos formoms.
Tokie rezultatai leidžia manyti, kad žarnyno bakterijų „perjungimas“ iš tiesų sukėlė būtent bipolinei depresijai būdingą būklę, o ne bendrą, nespecifinę depresinę reakciją.
„Yra duomenų, kad ličis reguliuoja dopamino sistemą ir dopaminerginių neuronų aktyvumą, o tai yra itin svarbu atlygio apdorojimui smegenyse“, – pažymi tyrimo autoriai.
Žalingos bakterijos ir dar neatsakyti klausimai
Išsamesnė žarnyno bakterijų, persodintų iš bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių į peles, analizė atskleidė daugiau neigiamu poveikiu sveikatai siejamų mikroorganizmų. Tarp jų – Klebsiella, jau siejama su nuotaikos sutrikimais, ir Alistipes, kurios rūšys anksčiau buvo susietos su depresijos rizika.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad nors identifikuotos konkrečios bakterijų gentys, įrodymų dar nepakanka tiksliai nustatyti, kokį vaidmenį jos atlieka bipolinio sutrikimo atsiradime ir vystymesi. Kol kas galima kalbėti tik apie asociacijas, o ne aiškiai įrodytą priežastinį ryšį.
Žarnyno ir smegenų ryšys: vienas iš kelių sluoksnių
Žinoma, jog bipolinį sutrikimą lemia daugialypiai veiksniai – genetiniai, gyvenimo būdo, aplinkos ir biologiniai. Todėl tyrėjai nesako, kad vien žarnyno bakterijos savaime sukelia šią ligą.
Greičiau žarnyno mikrobiota galėtų būti vienas iš prisidedančių rizikos veiksnių, „uždedamas“ ant kitų sluoksnių. Ji gali padidinti žmogaus pažeidžiamumą bipoliniam sutrikimui ar sustiprinti jau esamus simptomus, ypač susijusius su nuotaikos svyravimais ir motyvacijos stoka.
Geriau supratus, kaip konkreti būklė – šiuo atveju bipolinis sutrikimas – vystosi ir kuo skiriasi nuo kitų, panašių psichikos sutrikimų, atsiranda daugiau galimybių kurti tikslingesnius ir efektyvesnius gydymo metodus.
Jau anksčiau nustatyta, kad sergančiųjų bipoliniu sutrikimu žarnyne dažnai aptinkami disbalanso požymiai – pakitusi bakterijų įvairovė ir proporcijos. Tai leidžia svarstyti apie galimybę atkurti „sveikesnes“ žarnyno bakterijų bendrijas, pavyzdžiui, probiotikais ar išmatų transplantacijomis, taip siekiant sušvelninti ligos simptomus.
Naujos kryptys ankstyvai diagnostikai ir gydymui
Mokslininkai taip pat nuosekliai žengia į priekį siekdami suprasti, kaip tiksliai prasideda bipolinis sutrikimas. Tyrimuose vis dažniau fiksuojami skirtumai smegenų „laidų tinkle“ – nervinių jungčių organizacijoje – bei atskirų smegenų ląstelių aktyvume. Tai gali tapti naujomis kryptimis, kuriant metodus ankstyvam sutrikimo nustatymui ar net prevencijai.
Turint omenyje, kad bipolinis sutrikimas bent kartą gyvenime paliečia maždaug 1 iš 50 žmonių pasauliniu mastu, bet koks proveržis gali reikšmingai pagerinti milijonų žmonių, patiriančių itin didelius nuotaikos svyravimus, gyvenimo kokybę.
„Dėl itin sudėtingų klinikinių bipolinio sutrikimo apraiškų jo neteisingos diagnostikos rodiklis yra labai aukštas“, – pažymi tyrėjai. Todėl, jų teigimu, ypač svarbu kuo geriau išsiaiškinti šio sutrikimo patogenezę – nuo pirmųjų užuomazgų iki pilnos klinikinės išraiškos. Tai padėtų anksčiau ir tiksliau nustatyti ligą bei laiku pradėti tinkamą gydymą ir intervencijas.
