Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie klimato kaitos poveikį, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad reali jūros lygio kilimo grėsmė gali būti dar didesnė, nei manyta iki šiol. Ankstesnių skaičiavimų netikslumai reiškia, kad pavojus pakrančių miestams ir bendruomenėms galėjo būti pavojingai nuvertintas.
Jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos gali kelti didesnę riziką pakrančių teritorijoms, nei prognozuota anksčiau. Naujas tyrimas atskleidė, kad daugelyje mokslinių darbų nepakankamai tiksliai įvertintas faktinis pakrančių vandenų lygis, todėl ir būsimų užtvindymų mastas gali būti gerokai didesnis.
Mokslininkai išanalizavo šimtus mokslinių publikacijų ir rizikos vertinimų. Jie nustatė, kad maždaug 90 proc. jų nuvertino bazinį jūros lygį prie krantų vidutiniškai apie 30 centimetrų.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, Vageningeno universiteto hidrogeologijos profesoriaus Filipo Minderhaudo, esminė problema kyla dėl skirtingų metodų, taikomų matuojant sausumos aukštį ir jūros lygį. Abi matavimo sistemos atskirai veikia pakankamai tiksliai, tačiau ties sausumos ir vandens riba atsiranda vadinamoji „metodologinė akloji zona“, kai dalis reikšmingų veiksnių tiesiog neįtraukiama į skaičiavimus.
Daugelis tyrimų jūros lygį traktavo kaip sąlyginę „nulio metrų“ žymą. Tačiau realybėje vandenyno lygis nuolat svyruoja dėl bangavimo, potvynių ir atoslūgių, srovių, vėjo bei klimato reiškinių. Kai kuriuose Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose skirtumas tarp sąlyginio ir faktinio lygio gali siekti net apie vieną metrą.
Nauji skaičiavimai rodo, kad jeigu iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis pakiltų daugiau nei metru, užliejama teritorija galėtų būti maždaug 37 proc. didesnė, nei prognozuota ankstesniuose vertinimuose. Toks scenarijus reikštų, kad papildomai rizikuotų atsidurti po vandeniu nuo 77 iki 132 milijonų žmonių.
Didžiausias neatitikimas tarp ankstesnių ir naujų vertinimų fiksuojamas Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose, kur gyventojai jau dabar patiria klimato kaitos padarinius. Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimų instituto klimatologas Andersas Levermannas pabrėžia, kad ekstremalių potvynių rizika šių regionų gyventojams gali būti gerokai didesnė, nei manyta iki šiol.
Ramiojo vandenyno salų bendruomenės pokyčius mato savo akimis. Vanuatu archipelage pakrantės linija traukiasi, nyksta paplūdimiai, o kai kurių namų kiemai per potvynius atsiduria vos už kelių metrų nuo jūros. Kai kur dėl nuolatinių užtvindymų pakrantės kelius teko perkelti toliau nuo kranto, giliau į salos teritoriją.
Vis dėlto dalis mokslininkų mano, kad problemos mastas gali būti kiek perdėtas. Prancūzijos geologijos tarnybos tyrėja Gonerī Le Kozannė atkreipia dėmesį, jog matavimo netikslumai mokslo bendruomenei yra seniai žinomi ir jau kurį laiką įvertinami planuojant pakrančių infrastruktūrą.
Ekspertai pabrėžia, kad tikslesni duomenys apie jūros lygį yra itin svarbūs vyriausybėms ir miestams, planuojantiems pakrančių apsaugos priemones bei prisitaikymą prie klimato kaitos. Klaidos pradiniuose skaičiavimuose gali smarkiai paveikti rizikų prognozes ir apsaugos priemonių kaštus.
Nauji rezultatai paskelbti tuo metu, kai UNESCO ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į dideles žinių spragas, susijusias su tuo, kiek anglies dioksido sugeria vandenynas.
Be to, kitas tyrimas parodė, kad Arkties vandenyne sparčiai didėja povandeninis triukšmas. Tai gali apsunkinti jūroje gyvenančių žinduolių gyvenimą ir dar labiau komplikuoti ir taip trapias ekosistemas.

