Intensyvėjant naujoms kosminėms „lenktynėms“ ir sparčiai augant palydovų skaičiui Žemės orbitoje, mokslininkai vis garsiau įspėja apie menkai pastebimą, tačiau potencialiai labai pavojingą grėsmę. Palydovams sudegant atmosferoje, ji pamažu gali virsti milžinišku „atliekų deginimo reaktoriumi“, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių planetos ekosistemai ir klimato stabilumui.
Naujos kosminės varžybos, kurių epicentre – prieiga prie Žemės orbitos ir aplinkplanetinės erdvės, kelia vis didesnį nerimą mokslo bendruomenei. Sparčiai daugėja tiek valstybių, tiek privačių kompanijų, kurios į orbitą siunčia vis daugiau palydovų. Dėl to didėja rizika, kad Žemės atmosfera ilgainiui taps savotišku „atliekų deginimo įrenginiu“.
Šiuo metu orbitoje jau yra daugiau kaip 15 tūkstančių palydovų, ir šis skaičius toliau auga. Problema slypi ne tik tame, kad palydovai trukdo astronominiams stebėjimams ar didina susidūrimų riziką, galinčią sukelti vadinamąjį Keslerio sindromą, kai nuolaužų grandininė reakcija orbitą padaro beveik netinkamą naudoti. Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai šie aparatai baigia savo „gyvenimą“ ir grįžta į Žemę.
Kas vyksta palydovams degant atmosferoje?
Dauguma palydovų anksčiau ar vėliau palieka orbitą ir sudega viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Kol kas šis procesas laikomas kontroliuojamu ir palyginti saugiu. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad masinių paleidimų epochoje pasekmės gali tapti sisteminės ir daug didesnio masto.
Palydovams yrant ir degant atmosferoje, išsiskiria smulkios dalelės, pirmiausia aliuminio oksidas. Pagal savo savybes šios dalelės panašios į tas, kurios susidaro deginant atliekas buitinių atliekų deginimo gamyklose. Be to, kiekvienas toks degimas gali neigiamai veikti ozono sluoksnį, o jis atsistato itin lėtai.
Kol kas stebimi kiekiai neperžengia ribų, kurios laikomos saugiomis. Tačiau didėjant palydovų skaičiui situacija gali pasikeisti. Pagal pesimistinius scenarijus, jei tarp valstybių ar megakorporacijų įsiliepsnotų ypač aktyvi konkurencija kosmose, orbitoje palydovų skaičius galėtų išaugti iki šimtų tūkstančių ar net milijono.
Ar reikalingi griežtesni ribojimai?
Ekspertai pabrėžia, kad kosmosas jau seniai nebėra vien „supervalstybių klubas“. Prieiga prie orbitos paprastėja: daugėja privačių kompanijų, atsiranda mažesnių valstybių programų, plečiasi komerciniai projektai. Tuo pat metu ekologinė priežiūra ir teisiniai mechanizmai, kurie reguliuotų masinių paleidimų poveikį aplinkai, dažnai nespėja paskui technologinį progresą.
Dėl to vis dažniau raginama iš esmės peržiūrėti paleidimų licencijavimo tvarką ir kurti tarptautines taisykles, kurios vertintų ne tik skrydžių saugą, bet ir ilgalaikį jų poveikį Žemės atmosferai bei ozono sluoksniui.
Mokslininkų teigimu, jei šis procesas nebus pradėtas reguliuoti jau dabar, ateityje žmonija gali susidurti su naujo tipo globalia tarša – kosmine tarša, kurios pasekmės būtų juntamos ir aukštai orbitoje, ir kasdieniame gyvenime Žemėje.
