Tarptautinių kosminių tyrimų laboratorijų, tarp jų ir JAV kosmoso agentūros NASA bei Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), specialistai prognozuoja, kad padidėjęs magnetinių audrų skaičius Žemėje gali išlikti mažiausiai iki 2028 metų.
Mokslininkų teigimu, dabartinė situacija susijusi su pakitusiu Saulės aktyvumu. Saulės paviršiuje vis intensyviau formuojasi vadinamosios vainikinės (koroninės) skylės – tai didžiulės sritys, kuriose plazmos tankis yra sumažėjęs.
Būtent per šias sritis į kosmosą pagreitintai išsiveržia Saulės vėjas. Toks procesas yra būdingas Saulės aktyvumo mažėjimo fazei po jo maksimumo.
Jau per pirmuosius 2025 metų mėnesius specialistai užfiksavo nuoseklų vainikinių skylių skaičiaus augimą. Tai tiesiogiai veikia Žemės magnetosferą ir lemia dažnesnes geomagnetines audras.
Prognozuojama, kad padidėjęs geomagnetinis aktyvumas gali išlikti iki 2028 metų. Vėliau laukiama staigesnio Saulės aktyvumo sumažėjimo ir perėjimo į Saulės minimumą 2029–2030 metų sandūroje.
NASA ir JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) anksčiau skelbė, kad Saulė yra 11 metų trukmės ciklo Saulės maksimumo fazėje, o aktyvūs procesai gali tęstis dar kelerius metus po šio piko. Šiuo laikotarpiu išlieka didelė Saulės žybsnių, stiprių Saulės vėjo srautų ir geomagnetinių sutrikimų tikimybė.
Su kosmine orų prognoze dirbantys ekspertai, kalbinti mokslo leidinio Live Science, pabrėžia, kad Saulės maksimumo padariniai neretai jaučiami ilgiau nei pats ciklo pikas. Pasak jų, būtent aktyvumo mažėjimo fazę dažnai lydi stabilūs Saulės vėjo srautai iš vainikinių skylių, sukeliantys pasikartojančias magnetines audras.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad artimiausi dveji metai bus palankūs šiaurės pašvaisčių stebėjimams. Sustiprėjęs Saulės vėjas didina poliarinių pašvaisčių tikimybę net ir žemesnėse geografinėse platumose, nei įprasta.
