Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad sveikos širdies pagrindas nėra vien makaronų ar bulvių atsisakymas. Tai taip pat nėra ir vien tik mažai riebalų turinti mityba. Svarbiausia – ne kraštutinumai, o subalansuotas, kokybiškas ir įvairus maistas.
Beveik 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 tūkstančių vyrų ir moterų, atskleidė, kad ne visos mažai riebalų ar mažai angliavandenių turinčios dietos vienodai naudingos širdžiai. Vienos išties siejosi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kitos tokio poveikio neparodė.
Pagrindinė tyrimo išvada paprasta: svarbiausia – ne angliavandenių ar riebalų kiekis, o maisto kokybė. Jei mityboje vyrauja perdirbti produktai, gausu gyvūninės kilmės baltymų ir riebalų, o trūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo gaminių bei sveikųjų riebalų, ilgalaikė nauda širdžiai bus ribota. Tai galioja net ir tada, kai tokia mityba formaliai priskiriama mažai angliavandenių ar mažai riebalų dietai.
Tyrėjai nustatė, kad dalyviai, kurie rinkosi įvairesnę ir maistingesnę mitybą, turėjo aukštesnį didelio tankio lipoproteinų (vadinamojo gerojo cholesterolio) kiekį kraujyje. Be to, jų organizme buvo mažiau riebalinio audinio, o uždegimo rodikliai – silpnesni. Šie veiksniai siejami su mažesne širdies ligų rizika.
Taip pat pastebėta, kad kokybišką mitybą pasirinkę žmonės rečiau sirgo vainikinių arterijų liga – dažniausia širdies priepuolių priežastimi. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tiek mažai angliavandenių, tiek mažai riebalų turinti mityba gali būti palanki, jei ji grindžiama kokybiškais produktais.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad vien maistinių medžiagų proporcijų akcentuoti nepakanka. Nepakanka skaičiuoti gramus ar procentus, jei neatsižvelgiama į tai, iš kokių šaltinių tos medžiagos gaunamos. Maisto sudėtis ir perdirbimo lygis turi didelę reikšmę.
Svarbu ir tai, kad toks požiūris suteikia daugiau lankstumo. Žmonės gali rinktis jiems priimtiną mitybos modelį – su mažesniu angliavandenių arba riebalų kiekiu – tačiau kartu orientuotis į daržoves, ankštinius augalus, pilno grūdo produktus, riešutus ir sveikuosius aliejus. Toks pasirinkimas padeda saugoti širdį nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi pakrypsta dieta.
Tyrimo rezultatai buvo grindžiami dalyvių pateikta informacija apie mitybą. Visi dalyviai buvo sveikatos priežiūros specialistai, todėl galėjo pasižymėti didesniu sveikatos raštingumu nei bendra populiacija. Tai šiek tiek riboja išvadų pritaikomumą visiems gyventojams, tačiau stebėsenos apimtis – daugiau nei 5,2 milijono žmogaus metų – suteikia rezultatams didelį patikimumą.
Šios išvados papildo vis gausėjančius įrodymus, kad sveikiausia yra mityba, kurioje mažiau perdirbtų produktų ir daugiau natūralių, minimaliai apdorotų maisto šaltinių. Griežtas kalorijų, angliavandenių ar riebalų skaičiavimas nebūtinai būtinas, jei bendras maisto pasirinkimas yra kokybiškas.
Galiausiai tyrimas padeda užbaigti ilgai trukusią diskusiją, kuri dieta geresnė – mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinti. Pasirodo, svarbiausia ne pavadinimas, o tai, kokie produktai realiai atsiduria lėkštėje. Jei mityba paremta augaliniais produktais, pilno grūdo gaminiais ir sveikaisiais riebalais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėja nepriklausomai nuo pasirinktos krypties.
