Šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai dešimtis tūkstančių metų gyveno tose pačiose teritorijose, todėl kartais užmegzdavo ir artimus ryšius. Vis dėlto iki šiol menkai žinoma, kas su kuo poravosi dažniau ir kokios priežastys tai lėmė.
Nauja genetinė analizė leidžia į šią senovinę „dramą“ pažvelgti iš arčiau: panašu, kad dažniau poravosi šiuolaikinių žmonių moterys ir neandertaliečių vyrai.
Kaip tiksliai tai vyko, lieka didelis klaustukas. Ar žmonių moterys keliaudavo į neandertaliečių bendruomenes, ar neandertaliečių vyrai traukdavo į didesnes žmonių gyvenvietes? Ar šie susitikimai buvo taikūs, komplikuoti, slapti, o gal net smurtiniai?
„Nežinau, ar kada nors pavyks gauti galutinį atsakymą, kaip tai vyko, nes negalime nukeliauti atgal laiku“, – teigia Mičigano universiteto populiacijų genetikos specialistė Xinjun Zhang, komentuodama naująją analizę.
Tyrimas rodo, kad „kaskart, kai neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės poravosi, dažniau tai būdavo neandertaliečiai vyrai ir šiuolaikinių žmonių moterys, o ne atvirkščiai“, – aiškina tyrimo autorius, Pensilvanijos universiteto genetikas Alexanderis Plattas.
Mokslininkai žino, kad neandertaliečiai ir žmonės poravosi, nes nedidelė, bet reikšminga neandertaliečių DNR dalis aptinkama daugumos šiandien gyvenančių žmonių genome. Vieni tokie genai gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tačiau kiti, priešingai, gali didinti jautrumą tam tikriems susirgimams.
Vis dėlto jau seniai pastebėta, kad neandertaliečių DNR žmogaus genome pasiskirsčiusi nevienodai. Ypač krinta į akis tai, jog žmogaus X chromosomoje – vienoje iš dviejų lytinių chromosomų – neandertaliečių DNR yra gerokai mažiau nei kitose, su lytimi nesusijusiose chromosomose.
Ilgą laiką manyta, kad taip gali būti todėl, jog šiose vietose esantys genų variantai nebuvo naudingi arba netgi buvo žalingi. Tokiu atveju žmonės, turėję konkrečius genų derinius, galėjo išgyventi prasčiau, o evoliucija pamažu būtų „išfiltravusi“ šiuos variantus.
Tačiau egzistavo ir kita hipotezė: šį skirtumą galėjo lemti ne vien natūralioji atranka, bet ir tai, kaip iš tiesų vyko dviejų rūšių tarpusavio kontaktai bei poravimasis.
Siekdami išnarplioti šią mįslę, A. Plattas su kolegomis atsigręžė į patį neandertaliečių genomą. Jie išanalizavo žmonių DNR fragmentus, kurie į neandertaliečių genomą pateko per poravimosi įvykį maždaug prieš 250 tūkstančių metų.
Palyginę šiuos genus, tyrėjai aptiko ryškesnį žmonių „piršto atspaudą“ neandertaliečių X chromosomoje – toje pačioje, kurioje, žvelgiant iš šiuolaikinių žmonių pusės, neandertaliečių DNR beveik nėra.
Labiausiai tikėtinas tokio veidrodinio modelio paaiškinimas – poravimosi elgsena. Tai susiję su tuo, kaip lytinės chromosomos perduodamos iš tėvų vaikams. Genetiškai moteriška lytis turi dvi X chromosomas, o vyriška – vieną X ir vieną Y. Dėl to vidutiniškai dvi iš trijų X chromosomų kopijų populiacijoje būna paveldėtos iš motinos.
Jei per tūkstančius metų dažniau poravosi šiuolaikinių žmonių moterys ir neandertaliečių vyrai, o ne šiuolaikinių žmonių vyrai ir neandertaliečių moterys, tuomet būtent tokio vaizdo ir būtų galima tikėtis: daugiau žmonių DNR neandertaliečių X chromosomose ir mažiau neandertaliečių DNR – šiuolaikinių žmonių X chromosomose.
„Manau, kad jie žengė labai svarbius žingsnius, užpildydami trūkstamas dėlionės dalis“, – sako Prinstono universiteto evoliucinės genomikos tyrėjas Joshua Akey, šiame darbe nedalyvavęs.
Vis dėlto tyrimas negali visiškai atmesti ir kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, pasak X. Zhang, gali būti, kad šiuolaikinių žmonių vyrų ir neandertaliečių moterų palikuonys tiesiog išgyvendavo prasčiau.
Tačiau paprasčiausias ir, remiantis tyrimo duomenimis, labiausiai tikėtinas aiškinimas kartu yra ir įdomiausias: „Tai nėra vien griežto darvinistinio ‘stipriausiojo išlikimo’ rezultatas“, – teigia A. Plattas. – „Tai labiau mūsų tarpusavio sąveikos, kultūros, visuomenės ir elgsenos pasekmė.“

