Kalbant apie varpos dydį, žmonės mėgsta remtis įvairiomis prielaidomis. Dažnai girdima, kad daug ką galima nuspėti iš rankų ar pėdų, tačiau tokie spėjimai paprastai neturi tvirto pagrindo. Dėl to tema apauga mitais, kurie kartojami labiau iš įpročio nei iš žinojimo.
Naujesni tyrimai rodo, kad kūnas gali turėti kitų, netikėtesnių užuominų. Viena kūno dalis, pasirodo, su varpos ilgiu siejasi kur kas aiškiau nei anksčiau minėtos rankos ar pėdos. Ši sąsaja sulaukė dėmesio todėl, kad buvo patikrinta realiais matavimais.
Japonijos mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar tam tikri anatominiai bruožai gali būti susiję su ištemptos varpos ilgiu. Jie tyrė ne išvaizdos įspūdžius, o konkrečius duomenis. Būtent tai leido palyginti kelias kūno dalis ir pažiūrėti, kurios iš jų rodo stipriausią ryšį.
Nosies ir varpos ilgio ryšys
Tyrėjai nustatė, kad ryškiausia koreliacija pasirodė esanti su nosies dydžiu. Vyrams, kurių nosys buvo didesnės, ištemptos varpos ilgis vidutiniškai siekė bent 13,5 centimetro. Tuo metu vyrams su mažesnėmis nosimis vidurkis buvo apie 11 centimetrų.
Mokslininkai pabrėžė, kad šis ryšys buvo stipresnis nei su kitomis matuotomis kūno dalimis. Pėdų ilgis šiame tyrime neparodė reikšmingo sąryšio. Tai iš dalies paneigia populiarią nuostatą, kad pėdos ar delnai gali patikimai nuspėti vyriškumo apimtis.
Įdomu ir tai, kad nosies dydžio sąsaja su varpos ilgiu gali rodyti ankstyvą biologinį pagrindą. Tyrėjai spėja, kad varpos dydis gali būti nulemtas dar iki gimimo. Tai reiškia, kad jis nebūtinai priklauso nuo bendro ūgio ar svorio.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Basic and Clinical Andrology“. Buvo analizuojami 124 vyrų autopsijų duomenys, kad būtų galima tiksliai pamatuoti kūno proporcijas. Tokia metodika pasirinkta dėl matavimų tikslumo ir vienodų sąlygų.
Varpos ilgis buvo matuojamas ją ištempiant tiek, kiek įmanoma, ir fiksuojant pasiektą ilgį. Vėliau šie skaičiai buvo lyginami su nosies ilgiu, pėdomis ir kitomis kūno sritimis. Lyginimas parodė, kad būtent nosis turėjo aiškiausią statistinį ryšį.
Kiti pastarojo meto stebėjimai, minimi tekste, rodo ir platesnį kontekstą. Teigiama, kad per trisdešimt metų vidutinis varpos ilgis erekcijos metu pasaulyje padidėjo apie ketvirtadalį. Tai pristatoma kaip tendencija, nors jos priežastys tekste plačiau neaiškinamos.
Kiti galimi ženklai
Tekste taip pat užsimenama apie kitą galimą rodiklį, tai yra pirštų ilgių santykį. Pastebėta, kad atstumas tarp smiliaus ir bevardžio piršto kartais siejamas su vyriškumo dydžiu. Vis dėlto tai pateikiama kaip apytikris, o ne tikslus matas.
Svarbiausia išvada čia tokia, kad kūno bruožai gali būti susiję netikėtais būdais. Visgi bet kokios koreliacijos kalba apie tendencijas, o ne apie konkretaus žmogaus rezultatą. Todėl tokias žinias verta vertinti ramiai, kaip įdomų biologijos faktą, o ne kaip galutinę taisyklę.
