Ar prisimenate daktarą Dolitlį – ekscentrišką gydytoją iš H. Loftingo knygų vaikams, mokėjusį kalbėtis su gyvūnais? Šiandien jo vardas minimas ne vien literatūriniame kontekste: jis pasitelkiamas ir rimtuose mokslo bei technologijų projektuose.
2024 m. gegužę pradėtas Coller–Doolittle tarprūšinės abipusės komunikacijos konkursas. Jį inicijavo britų verslininko ir filantropo Jeremy Coller fondas kartu su Tel Avivo universitetu.
Konkurso tikslas – paskatinti technologijų kūrėjus ir gyvūnų elgesio tyrėjus kurti sistemas, galinčias iššifruoti gyvūnų komunikaciją ir užmegzti dvikryptį „dialogą“, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tam skirta 10 mln. JAV dolerių. Ši suma atitektų tiems, kurie įtikinamai pademonstruotų, kad jų kuriama technologija leidžia mašinoms ne tik atpažinti gyvūnų siunčiamus signalus, bet ir prasmingai į juos atsakyti.
Pastaraisiais metais jau pasiekta pirmųjų reikšmingų rezultatų. Kuriami algoritmai, gebantys analizuoti banginių dainas, pasikartojančius delfinų švilpimus, paukščių giesmių struktūrą ar net ultragarsinius signalus, būdingus smulkiems žinduoliams. Dalis šių eksperimentinių prototipų yra viešai prieinami, todėl norintieji gali patys išbandyti, kaip dirbtinis intelektas „mato“ ir struktūruoja gyvūnų garsus.
Jei šios pastangos pasiteisins, mūsų santykis su laukiniais ir naminiais gyvūnais gali pasikeisti taip pat radikaliai, kaip kadaise jį pakeitė žmonių kalbų vertimo technologijos. Nors iki tikrojo „daktaro Dolitlio“ dar toli, dirbtinio intelekto tyrėjai mano, kad esame prie pirmojo rimto proveržio gyvūnų komunikacijos supratimo srityje.
