Ledinynai Europoje, įskaitant Šveicarijos Morteračo ledyną, dėl globalios klimato kaitos tirpsta stulbinančiu greičiu. Šie pokyčiai naikina ne tik įspūdingus kraštovaizdžius, bet ir daro tiesioginę įtaką gėlo vandens ištekliams bei žmonių saugumui visame pasaulyje.
Ekspertai įspėja, kad jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, ledynų apsauga gali tapti nebeįmanoma. Pasaulinė temperatūra ir toliau kyla, o tai ypač skaudžiai paliečia Europos ledynus, kurie šiuo metu tirpsta greičiau nei bet kur kitur pasaulyje.
„NBC News“ praneša apie rimtą pavojų, kuris iškilo Europos ledynams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas Morteračo ledynas, esantis daugiau nei 2 km aukštyje virš jūros lygio Šveicarijoje.
Nuo pirmųjų matavimų 1881 metais šis ledynas jau prarado beveik 3 kilometrus savo ilgio. Tyrėjas Leo Hösli šių metų pradžioje įgręžė septynis matavimo kuolus į ledo urvus Morteračo ledyno papėdėje.
Tačiau sugrįžus rugpjūtį, jam nepavyko net prisiartinti, urvai dėl vasaros karščių tapo nestabilūs ir pavojingi. Tik per fotoaparatą jis pastebėjo, kad išlikęs vos vienas kuolas.
„Dabar tiesiog per karšta, kad ledynas galėtų egzistuoti“, – konstatuoja Hösli.
Tyrimai atskleidžia grėsmingą realybę
Vienas iš išsamiausių iki šiol atliktų tyrimų apie ledynų nykimą, publikuotas žurnale „Nature“, parodė, kad nuo 2000 metų Alpių ir Pirėnų ledynai prarado apie 40 procentų savo masės.
Tai rodo, kaip smarkiai klimato pokyčiai paveikė mūsų planetą. Ledynai yra tarsi klimato kaitos lakmuso popierėlis – vienas akivaizdžiausių jos padarinių.
Morteračo ledynas, dėl savo geros prieigos, yra vienas iš labiausiai ištirtų visame pasaulyje.
Kodėl ledynai yra tokie svarbūs?
Nors didžiausias ledynų nykimo tempas stebimas Europoje, ši problema yra globali. Dėl žmogaus veiklos Žemė kasmet fiksuoja naujus karščio rekordus, o ledynai tiesiog nebeatlaiko tokios temperatūros.
Tirpstantys ledynai kelia ne tik grėsmę pakrančių miestams dėl galimų nuošliaužų ar potvynių, bet ir mažina prieigą prie gėlo geriamojo vandens. Ledynai aprūpina švariu vandeniu ištisas bendruomenes, drėkina žemės ūkio laukus.
Jei šie ištekliai išseks, milijonai žmonių gali likti be pagrindinių gyvybei būtinų resursų – vandens ir maisto.
Pasak ekspertų, jeigu nebus imtasi skubių priemonių stabdyti ledynų tirpsmą, situacija tik blogės. Prognozuojama, kad iki šio dešimtmečio pabaigos gali visiškai išnykti net trečdalis Austrijos ledynų.
„Nėra jokios galimybės išsaugoti ledynus, jei nesugebėsime išgelbėti klimato“, – sako Austrijos mokslų akademijos Tarpdisciplininių kalnų tyrimų instituto pavaduotoja Anrea Fisher.
Ką dar galime padaryti?
Mokslininkai pabrėžia, kad šis procesas dar nėra negrįžtamas, tačiau langas veikti sparčiai užsidaro. Reikalingos sisteminės, plataus masto priemonės: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, stiprinti tvarią energetiką, keisti gamybos ir vartojimo įpročius.
Ledynų tirpimas tai ne tik nykstantys gamtos stebuklai turistų akims, bet ir reali grėsmė žmonijos išlikimui. Vanduo, kurį šiandien dar turime kaip savaime suprantamą dalyką, rytoj gali tapti neįkainojama retenybe.
Todėl kiekvienas sprendimas, padedantis klimato stabilumui, ar tai būtų atsakingas vartojimas, ar paramos politikos keitimas, ar tvarūs technologiniai sprendimai, yra žingsnis ledynų išsaugojimo link. Nes jų likimas yra ir mūsų likimas.
