Dar niekada žmonija nebuvo taip nutolusi nuo gamtos kaip dabar. Jei niekas nesikeis, ateities kartos gali net nebesuprasti, ką iš tikrųjų prarado. 2025 metais vidutinis didmiesčio gyventojas gamtoje praleidžia vos kelias minutes per dieną ir dažniausiai tik dėl būtinybės, tai eidamas į parduotuvę ar keliaudamas į darbą.
Prieš du šimtus metų ryšys su gamta buvo savaime suprantamas, net jei jį iš dalies lėmė ribota urbanizacija. Šiandien jis nyksta gąsdinančiu greičiu. Profesoriaus Mileso Richardsono iš Derby universiteto tyrimai rodo, kad nuo 1800 metų mūsų ryšys su gamta sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Jei nebus imtasi veiksmų, gresia reiškinys, kurį mokslininkai vadina patirties išnykimu.
Profesorius Richardsonas, tyrinėjantis vadinamąjį gamtos artumą, analizavo duomenis apie urbanizacijos mastus, laukinės gamtos nykimą bei tai, ar tėvai perduoda vaikams susidomėjimą gamta. Išvados kelia nerimą, tai kuo labiau užstatytos tampa mūsų gyvenamos vietos, tuo rečiau galime patirti tiesioginį ryšį su gamta. Jis pats pastebi šį reiškinį savo aplinkoje, kur betono gausa užgožia žaliąsias erdves. Jei ne neseniai priglaustas šuo, žolės jis vos paliestų kartą per mėnesį.
Gamta nyksta net kalboje
Šis praradimas pastebimas net mūsų vartojamoje kalboje. Tyrimai atskleidė, kad nuo 1800 metų gamtą apibūdinantys žodžiai, tokie kaip upė, samanos ar gėlė, iš knygų nyksta. 1990 metais šių žodžių vartojimas buvo sumažėjęs net 60,6 procento. Nors dabar kritimas kiek mažesnis, tai apie 52,4 procento, neaišku, ar tai lemia didėjantis ekologinis sąmoningumas, gamtos literatūros populiarėjimas ar tiesiog atsitiktiniai statistiniai svyravimai.
Populiarios iniciatyvos, pavyzdžiui „#30DaysWild“, skatina žmones daugiau laiko praleisti gamtoje ir gerina nuotaiką, tačiau jos nepakeičia bendros tendencijos. Tokios akcijos dažniausiai veikia tik tuos, kurie ir taip nori keisti savo įpročius, bet ne tuos, kuriems gamta atrodo tolima ar nereikalinga. Daug veiksmingesnė yra ankstyvoji edukacija, išvykos į miškus ir parkus nuo darželio amžiaus, kurios formuoja vaikų teigiamą požiūrį į gamtą.
Kaip atkurti ryšį su gamta
Richardsono komandos sukurti modeliai rodo, kad vien žaliųjų erdvių kūrimo miestuose neužtenka. Padidinus biologinės įvairovės turinčių žaliųjų zonų plotą 30 procentų, poveikis būtų menkas tam, kad tendencija iš tiesų keistųsi, reikėtų dešimteriopai daugiau žalumos. Daugelyje šalių tai atrodo sunkiai įmanoma. Todėl svarbiausia yra neleisti vaikams prarasti natūralaus ryšio su gamta nuo pat ankstyvos vaikystės.
Nors kūdikis, gimęs prieš 200 metų, niekuo nesiskiria nuo šiuolaikinio, technologijų kupinas pasaulis užgožia laiką gamtai. Ji atrodo amžina ir nekintanti, todėl dažnai nuvertinama kaip nuobodi. Tačiau iš tiesų gamta nėra amžina, o laikas atkurti ryšį su ja senka.
Pasak mokslininko, pokyčiai švietimo ir miestų planavimo srityse turi būti pradėti per artimiausius 25 metus, kitaip ryšio su gamta atstatyti beveik neįmanoma. Pirmieji žingsniai gali būti paprasti, tai ilgesnis pasivaikščiojimas, išvyka į mišką ar tiesiog sąmoningas aplinkos stebėjimas. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į augalus, gyvūnus ir viską, ką mums siūlo gamta, kol dar turime galimybę tai patirti.
