Grybelinės infekcijos kasmet nusineša milijonus gyvybių visame pasaulyje, vien per metus dėl jų miršta apie 2,5 mln. žmonių. Tai skaičius, kurio realus mastas gali būti dar didesnis, nes daugybė atvejų lieka neužfiksuoti.
Nors daugelis apie tokias infekcijas galvoja kaip apie retas ar egzotiškas ligas, mokslininkai įspėja – situacija gali netrukus pasikeisti. Nauji tyrimai rodo, kad klimato kaita sudaro vis daugiau palankių sąlygų pavojingiems grybams plisti į naujus žemynus.
Tokie grybai kaip Aspergillus, kurie kelia didžiulį pavojų žmonėms su silpnesne imunine sistema, vis dažniau gali pasireikšti net ir vidutinio klimato zonose. Prognozės nedžiugina, pasaulio sveikatos sistema gali būti visiškai nepasiruošusi tam, kas laukia.
Grybas, kuris tiesiogine prasme naikina žmogaus kūną
Aspergillus genties grybai – tai mikroskopiniai organizmai, kurių sporos kasdien sklinda aplinkoje: ore, vandenyje, dirvožemyje ar net komposte.
Daugumai žmonių jie nekenksmingi, tačiau tiems, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar cistine fibroze, arba kurių imunitetas nusilpęs po sunkios gripo ar COVID-19 formos, šie grybai gali tapti mirtini.
Jeigu organizmas nesugeba pašalinti grybelių sporų, jie ima daugintis žmogaus plaučiuose, o vėliau ir kituose organuose.
„Šis grybas gali pažodžiui pradėti ardyti žmogaus organizmą iš vidaus“, – sako Normaasn van Rijnas, vienas iš tyrimo autorių, tiriantis klimato poveikį užkrečiamosioms ligoms.
Liga, vadinama aspergilioze, dažnai nepastebima ankstyvoje stadijoje, nes jos simptomai, kosulys, karščiavimas ar dusulys, būdingi daugeliui kitų ligų. Be to, grybelinės infekcijos tampa vis atsparesnės gydymui.
Ši infekcija, kurios mirtingumo rodikliai svyruoja nuo 20 iki 40 proc., laikoma viena pavojingiausių.
Klimato kaita – naujas grybelinių infekcijų katalizatorius
Mokslininkai iš Mančesterio universiteto atliko skaitmenines simuliacijas, siekdami išsiaiškinti, kaip dėl klimato kaitos keisis Aspergillus grybų paplitimas.
Tyrimo rezultatai kelia nerimą, nes Aspergillus flavus, geriau žinomas kaip geltonasis pelėsis, kuris iki šiol dažniausiai pasitaikė tropiniuose regionuose, artimiausiais dešimtmečiais gali padidinti savo paplitimą net 16 proc.
Tikėtina, kad šis patogenas pasieks Šiaurės Amerikos, Rusijos bei Kinijos šiaurines dalis. Tai itin pavojingas grybas, nes jis ne tik atsparus daugeliui vaistų, bet ir gali užkrėsti maistą. Pasaulio sveikatos organizacija 2022 metais įtraukė šią rūšį į kritinės rizikos patogenų sąrašą.
Tuo tarpu Aspergillus fumigatus, dar vadinamas pilkuoju pelėsiu, labiau prisitaikęs prie vidutinio klimato ir, remiantis prognozėmis, iki 2100 metų gali išplisti net 77,5 proc. labiau, ypač Europoje, kur jo poveikį galėtų pajusti net iki 9 milijonų gyventojų.
Ne tik paplitimas, bet ir išlikimas kūne
Pavojus slypi ne tik tame, kad grybeliai plinta į naujas teritorijas. Kylant vidutinei oro temperatūrai, šie organizmai tampa vis atsparesni šilumai, o tai reiškia – geba lengviau išgyventi žmogaus organizme.
Be to, ekstremalūs orų reiškiniai, tokios kaip liūtys, potvyniai, tornadai, vis dažniau paskleidžia jų sporas į labai nutolusius regionus.
Grybai, kurie anksčiau buvo laikomi aplinkai būdingais mikroorganizmais, dabar tampa potencialiais mirtinais priešais. Ir nors iki šiol jie mažai kam kėlė realią grėsmę, artimiausiomis dešimtmečiais situacija gali pasikeisti iš esmės, ir, kaip sako ekspertai, žmonija tam dar nėra pasiruošusi.
