Po storais Antarktidos ledo sluoksniais slypi procesai, kurių mokslininkai ilgai tik spėliojo. Naujos kartos palydovų technologijos pagaliau atskleidė, kad mūsų žinios apie šį paslėptą pasaulį buvo labai ribotos. Paaiškėjo, kad po ledu telkšo dešimtys nematomų ežerų, nuolat kintančių ir veikiančių visą ledynų sistemą.
Per dešimtmetį kaupti palydoviniai duomenys atskleidė, kad Antarktidoje egzistuoja 85 aktyvūs ežerai. Jie ne stovi vietoje kaip garsusis Vostoko ežeras, bet nuolat prisipildo ir vėl ištuštėja. Tai rodo, kad poledinis kraštovaizdis yra daug gyvesnis ir dinamiškesnis, nei manyta anksčiau.
Mokslininkai stebėjo net menkiausius paviršiaus pakilimus ir nusėdimus. Tokie pokyčiai išduoda, kas vyksta po keliais kilometrais ledo, kai ežeras prisipildo vandens, ledas virš jo šiek tiek pakyla, o jam ištekėjus nusėda.
Netikėta geografija
Didžioji dalis naujai atrastų ežerų, net 73 yra Rytų Antarktidoje, o tik 12 Vakarų dalyje. Tai leidžia manyti, kad šis regionas yra daug aktyvesnis, nei manyta anksčiau. Be to, mokslininkai aptiko penkias sudėtingas vandens tinklų sistemas, kuriose ežerai tarpusavyje susiję. Kai vienas ištuštėja, jo vanduo keliauja į kitą, sukeldamas savotišką grandininę reakciją.
Vidutinis ežero ištuštėjimo ciklas trunka daugiau nei dvejus metus, o prisipildymas beveik ketverius. Kai kurie ežerai gali keisti savo plotą net per pusę, priklausomai nuo ciklo fazės. Tai rodo, kad ledynų hidrologija yra daug sudėtingesnė, nei rodė ankstesni modeliai.
Šie atradimai svarbūs ir dėl to, kad ežerai rasti netoli vandenyno pakraščio. Kai kurie telkiniai yra vos už kelių kilometrų nuo jūros, tad jų vanduo gali lengvai patekti į vandenyną, paspartindamas ledynų slinkimą ir tirpsmą.
Poveikis klimatui
Kai poledinis ežeras ištuštėja, išleistas vanduo veikia tarsi tepalas, padedantis ledynui greičiau slysti link jūros. Tai gali turėti įtakos pasauliniam jūros lygio kilimui, o dabartiniai klimato modeliai dar neįvertina šio reiškinio.
Mokslininkai pabrėžia, kad daugiau kaip 80 proc. aktyvių ežerų slypi po greitai judančiomis ledo upėmis, kurios kasmet slenka dešimtis metrų. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp vandens judėjimo po ledu ir viso ledyno dinamikos.
Šiuo metu ištirta tik mažiau nei pusė Antarktidos paviršiaus, tad tikėtina, jog po ledu glūdi dar tūkstančiai panašių telkinių. Kiekvienas naujas atradimas priverčia iš naujo įvertinti, kokią didžiulę įtaką ši sala-žemynas gali turėti pasaulio klimatui ateityje.
