Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Mokslininkai sukūrė bateriją, kuri maitins net kosminius zondus ir beveik niekada nereikės įkrauti
Mokslas

Mokslininkai sukūrė bateriją, kuri maitins net kosminius zondus ir beveik niekada nereikės įkrauti

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-07-19, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Korėjos Degu Gjongbuko mokslo ir technologijų instituto mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Su-Il In, pristatė revoliucinę naujovę, tai branduolinę bateriją, kuri gali veikti kelis dešimtmečius be įkrovimo. Ši pažangi technologija remiasi perovskitų pagrindu sukurta betavoltažine elementų sistema, kuri aprūpina energija mažus elektroninius įrenginius be papildomų energijos šaltinių.

Mokslininkai naudojo anglies-14 izotopą, radioaktyvią anglies formą, dar vadinamą radiokarbonu. Ši medžiaga buvo sujungta su perovskitų struktūra, kad sukurtų stabilią ir efektyvią hibridinę bateriją. 

Kad sustiprintų kristalinę struktūrą ir pagerintų elektros krūvio judėjimą, komanda pritaikė papildomus cheminius priedus, metilamonio chloridą ir cezio chloridą. Šių medžiagų derinys lėmė reikšmingą efektyvumo šuolį, elektronų judrumas padidėjo net 56 tūkstančius kartų.

Naujos kartos konstrukcija su perovskitais

Tai pirmas atvejis, kai perovskitai sėkmingai integruoti į betavoltažinį elementą. Ši sistema veikia paversdama beta daleles, kurios išsiskiria radioaktyvaus skilimo metu, į elektros energiją. Kadangi beta spinduliai neperžengia žmogaus odos ir yra lengvai sulaikomi paprastomis medžiagomis, ši baterija laikoma saugia biologiniu požiūriu.

Norint padidinti energijos konversijos efektyvumą, buvo panaudotas titano dioksido puslaidininkis, kuris dažnai naudojamas saulės baterijose. Jis buvo sustiprintas specialiu dažikliu, turinčiu rutenio, o ryšys tarp dažiklio ir puslaidininkio buvo sutvirtintas citrinos rūgšties apdorojimu. 

Kai beta spinduliai pasiekia dažiklį, jie sukelia elektronų reakcijų laviną. Elektronai patenka į titano dioksidą ir sukuria elektros srovę, kuri perduodama įrenginiui.

Baterija buvo sukurta taip, kad radiokarbonas būtų naudojamas ir anode, ir katode. Tai padidina beta spinduliuotės kiekį ir sumažina energijos nuostolius. Tokia konstrukcija padėjo padidinti energijos konversijos efektyvumą nuo 0,48 iki 2,86 procento. 

Nors tai vis dar mažiau nei įprastų ličio jonų baterijų rodikliai, tyrėjų nuomone, efektyvumą galima dar padidinti tobulinant konstrukciją ir ieškant efektyvesnių medžiagų.

Pirmasis žingsnis į praktinį pritaikymą

Profesorius In pabrėžia, kad tai pirmasis realus žingsnis į praktinį betavoltažinių elementų taikymą. Komanda siekia ne tik komercializuoti šią technologiją, bet ir pritaikyti ją ekstremalioms aplinkoms, taip pat ją miniatiūrizuoti. Tai atveria duris naujos kartos energijos šaltiniams, kurie gali būti naudojami vietose, kur įprastos baterijos nėra tinkamos.

Pasak daktaro studijų studento Junho Lee, nors darbas su šia technologija kupinas iššūkių, komanda jaučia stiprią motyvaciją ir atsakomybę, nes jų tyrimai tiesiogiai susiję su šalies energetiniu saugumu. 

Mokslininkai tiki, kad ateityje šios radiokarbono baterijos gali būti naudojamos itin įvairiose srityse nuo širdies stimuliatorių iki kosminių zondų ir bepiločių skraidyklių. Kaip sako profesorius In, saugi branduolinė energija gali būti patalpinta net ir įrenginiuose, kurie telpa ant piršto.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

banner, flag, lithuania, europe
Įdomybės

Ar esi tikras lietuvis, ar tik gyveni Lietuvoje? Atsakymas gali būti visiškai netikėtas

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-28
Traffic officer directs busy street traffic at night in Bangkok, Thailand.
Lietuva

Organizacijos veikla peržengė visas ribas: teismas paskelbė verdiktą šokiruojančioje byloje

2026-03-28
Sveikata ir grožis

Specialistai ragina keisti įpročius: įvardijo netikėtą, didelę žalą darantį, kepenų priešą

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Technologijos

Naujas sprendimas elektromobiliams: robotai įkrauna automobilius tiesiog stovėjimo vietoje

Jonas Vainius
2026-03-28
white iPad turned on
Technologijos

Maskvoje paslaptingas sprendimas: kas šalyje padaryta dėl paslaptingos ir neįvardytos grėsmės?

2026-03-28
Namai

Antras gyvenimas džinsams: 3 praktiški būdai, kaip juos paversti naudingais pagalbininkais

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up