Pastaraisiais metais klimato kaitos tema tapo viena iš svarbiausių pasaulio diskusijų. Mokslininkai, aktyvistai, politikai ir net technologijų gigantai kalba apie tirpstančius ledynus, kylančius jūros lygius ir neišvengiamą planetos kaitą. Bet kas nutinka, kai šaltieji poliai ima elgtis kitaip, nei tikėtasi? Ir ar tai reiškia, kad visi iki šiol skambėję perspėjimai buvo tik perdėti šūksniai?
Tyrimas, ką tik pasirodęs mokslo leidinyje „Science China Earth Sciences“, kelia nemenką bangą. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius mokslininkai pastebėjo akivaizdų Antarktidos ledo prieaugį. Ir tai nėra keliais ledkalniais daugiau. Šie pokyčiai fiksuoti pasitelkus pažangiausias palydovines sistemas, kurios matuoja planetos gravitacinius pokyčius būtent pagal ledo masę.
Išvados glumina net pačius tyrėjus. Nuo 2021 iki 2023 metų Antarktidoje ledynai ne tik ne mažėjo, bet jų masė augo. Ir tai ne tik simbolinis pokytis, o apie 108 milijardus tonų papildomo ledo kasmet. Tokios žinios verčia kelti klausimą: ar viskas, ką iki šiol žinojome apie klimato pokyčius, iš tiesų buvo taip jau vienareikšmiška?
Kas iš tiesų nutiko Antarktidoje?
Remiantis GRACE“ ir „GRACE-FO“ misijų duomenimis, tai palydovai, kurie matuoja gravitacijos pokyčius Žemėje, Antarktidos ledynų masė 2021–2023 metais ne mažėjo, o didėjo. Tyrimą atliko Kinijos Tongji universiteto komanda, vadovaujama dr. Wango ir prof. Sheno. Jie fiksavo tai, ką iki šiol buvo sunku net įsivaizduoti: ledo, kuris dešimtmečius mažėjo, staiga padaugėjo.
Tyrėjai pabrėžia, kad pagrindinė priežastis ne vėsesnis klimatas, o itin gausus sniegas. Pastaraisiais metais Antarktidoje iškrito neįprastai didelis sniego kiekis, kuris ne tik padengė žemę, bet ir virto papildomu ledu. Tokie reiškiniai nėra kasdieniai. Tai laikoma klimato anomalija, bet jos mastas rodo, kad klimato sistema gali turėti daugiau kintamųjų nei iki šiol pripažinta.
Tyrimo metu buvo palyginti du dešimtmečiai. Nuo 2002 iki 2010 metų ledas nyko apie 74 milijardus tonų per metus. Tarp 2011 ir 2020 metų – praradimas išaugo iki 142 milijardų tonų per metus. Tai didžiulis šuolis, aiškinamas spartesniu tirpimu Vakarų ir dalies Rytų Antarktidos regionuose. Bet 2021-aisiais kryptis apsivertė. Vietoje nuostolių ryškus prieaugis. Ir tai verčia perrašyti kai kurias lenteles.
Ar tai reiškia, kad klimato kaita tebuvo tik mitas?
Štai čia prasideda labiausiai intriguojanti dalis. Šio tyrimo rezultatai sukėlė sumaištį ne todėl, kad jie prieštarauja ankstesniems duomenims, bet todėl, kad jie iškelia labai konkretų klausimą: ar mūsų turimi modeliai yra tikslūs? Klimato ekspertai jau spėjo sureaguoti. Jie primena, kad vienas laikotarpis dar neatsveria ilgalaikių tendencijų.
Vis dėlto tyrimas parodė, jog klimato sistema nėra tokia tiesinė, kaip kartais bandoma pavaizduoti. Yra metų, kai ledas tirpsta sparčiau, yra, kai jis kaupiasi. Panašiai kaip su lietumi ar sausromis. Tai ciklai, kurie nebūtinai paneigia ilgalaikę kryptį, bet parodo, kad reikėtų būti atsargesniems kalbant apie negrįžtamumą.
Kai kurie kritikai jau dabar sako, kad klimato komunikacija tapo per daug dramatiška. Kad perdėtas skubėjimas gelbėti planetą kartais užgožia mokslinį tikslumą. Šis tyrimas tarsi duoda įrankį tiems, kurie skeptiškai žiūri į klimato kaitos naratyvą. Bet ar tai reiškia, kad viskas buvo melas? Ne, tai reiškia, kad reikia kalbėti tiksliau, be panikos ir be politikos prieskonių.
Ką daryti su tokia žinia?
Paprasčiausiai priimti ją kaip faktą. Antarktidos ledynai per pastaruosius trejus metus tikrai padidėjo. Priežastys identifikuotos, visgi, galimos pasekmės dar neaiškios. Bet tai nereiškia, kad klimato kaita nebeegzistuoja. Tai reiškia, kad ji vyksta ne taip vienodai, kaip mums kartais pateikiama infografikuose.
Jei iki šiol žmogus jautėsi bejėgis prieš tirpstančius ledynus, ši žinia leidžia šiek tiek iškvėpti. Planetos sistema vis dar reaguoja. Ji turi savo logiką. Ir tai, kad ji kartais mus nustebina tik įrodo, kiek dar nežinome.
