Astronomai paskelbė apie reikšmingą atradimą, kad vos už 35 šviesmečių nuo mūsų esančioje L 98-59 žvaigždžių sistemoje patvirtinta nauja, jau penktoji planeta. Ji yra vadinamojoje gyvybei palankioje zonoje, tai reiškia, kad jos paviršiuje teoriškai galėtų egzistuoti skystas vanduo. Šis atradimas sustiprina mokslininkų viltį ateityje aptikti planetų, panašių į Žemę.
L 98-59 yra nedidelė raudonoji nykštukė, kurią jau keletą metų stebi astronomai iš įvairių pasaulio observatorijų. Dar 2019 metais prie šios žvaigždės buvo aptiktos trys mažos egzoplanetos. Kiek vėliau, naudojant tikslų spektrografą Pietų Europos observatorijoje, buvo identifikuota ketvirtoji planeta.
Visos jos skrieja labai arti savo žvaigždės, arčiau nei Merkurijus aplink Saulę, todėl turi savitų fizinių ir klimato ypatybių. Vėliau, atlikus dar tikslesnius skaičiavimus ir pasitelkus archyvinius duomenis, mokslininkai patvirtino penktosios planetos egzistavimą.
Ši planeta buvo aptikta ne per tranzitą, kaip įprasta, o naudojant radialinio greičio metodą, kuris fiksuoja nežymius žvaigždės judesius, atsirandančius dėl aplink ją skriejančių kūnų traukos.
Vandens pasaulis ir ugnikalnių aktyvumas
L 98-59 sistemoje esančios planetos pasižymi skirtingomis savybėmis. Pirmoji yra vos 84 procentų Žemės dydžio ir tik pusės jos masės. Tai viena iš retų mažesnių už Žemę planetų, kurių duomenys ištirti itin tiksliai.
Kai kurios iš vidinių planetų, dėl artumo žvaigždei ir intensyvaus potvyninio šildymo, gali turėti aktyvius ugnikalnius. Viena iš planetų, dėl labai mažo tankio, laikoma galimu vandens pasauliu, tai reiškia, kad didelę jos dalį gali sudaryti vanduo arba ledas.
Toks planetų įvairovės derinys leidžia tyrėjams kelti svarbius klausimus apie planetų susidarymą, sudėtį ir atmosferos išlikimą. Ypač domina, ar aplink mažas raudonąsias žvaigždes skriejančios planetos gali ilgą laiką išlaikyti tinkamas sąlygas gyvybei.
Gyvybei palanki zona, naujos vilties ženklas
Penktoji planeta, pavadinta L 98-59 f, yra būtent toje zonoje, kurioje sąlygos galėtų leisti egzistuoti skystam vandeniui. Ji gauna maždaug tiek pat energijos iš savo žvaigždės, kiek Žemė iš Saulės. Tai vienas įdomiausių atradimo aspektų, nes gyvybė, kaip ją suprantame, reikalauja būtent tokios temperatūros aplinkos.
Šis atradimas išsiskiria tuo, kad buvo atliktas naudojant jau turimus duomenis iš teleskopų Žemėje ir kosmose, o ne pasitelkus naujus stebėjimus. Mokslininkai pritaikė naujus analizės metodus, kurie leido tiksliau įvertinti planetų masę, orbitą ir sandarą.
Durys į tolesnius tyrimus
L 98-59 sistema tampa vienu svarbiausių objektų būsimiems tyrimams. Jos artumas, mažo dydžio žvaigždė ir planetų įvairovė sudaro idealias sąlygas analizuoti atmosferas ir ieškoti galimų gyvybės pėdsakų. James Webb kosminis teleskopas jau pradėjo stebėjimus ir ateityje gali pateikti daugiau atsakymų apie šias planetas.
Ši sistema jau dabar lyginama su kitomis žinomomis planetų grupėmis, tokiomis kaip TRAPPIST-1. Ji atveria naują langą į supratimą apie mažų planetų formavimąsi, išlikimą bei galimybę jose egzistuoti gyvybei. Tai dar vienas įrodymas, kad netolimoje Visatos kaimynystėje gali slypėti pasauliai, kuriuose sąlygos panašios į mūsų.
