Kinų mokslininkai pristatė novatorišką būdą stabdyti dykumėjimą – laboratorijose išaugintos bakterijos purškiamos ant smėlio ir sukuria tvirtą „gyvą šarvą“. Šis metodas ne tik saugo nuo vėjo erozijos, bet ir sudaro sąlygas dykumose augti įprastoms augalų rūšims.
Kinijos tyrėjai ieško efektyvių būdų pristabdyti dykumų plitimą ir tam pasitelkia specialias bakterijas. Laboratorijose išauginti mikroorganizmai purškiami tiesiai ant smėlio, o ant jo paviršiaus jie suformuoja ploną, tačiau tvirtą plutą. Šis „gyvas sluoksnis“ sutvirtina smėlį, saugo jį nuo išpustymo ir sudaro palankesnes sąlygas augalams įsitvirtinti net atšiaurioje aplinkoje.
Ypač perspektyvios pasirodė cianobakterijos – vieni seniausių Žemės mikroorganizmų, egzistuojantys daugiau kaip 3,5 mlrd. metų. Gyvendamos jos sugeria anglies dioksidą ir išskiria lipnius cukrus, kurie veikia kaip natūralūs klijai: sujungia smėlio daleles į vientisą, stabilų sluoksnį. Be mechaninio sutvirtinimo, bakterijos taip pat praturtina dirvožemį azotu ir fosforu, todėl susiformuoja maistingesnė terpė, kurios dykumose paprastai labai trūksta.
Kinijos mokslų akademijos atlikti bandymai šalia Takla Makano dykumos parodė įspūdingus rezultatus. Per 10–16 mėnesių stebėjimų laikotarpį apdorotos teritorijos drėgmę išlaikė gerokai ilgiau nei greta esančios, neapdorotos smėlio zonos. Tamsesnis mikrobinės plėvelės pigmentas ir jos struktūra sumažina garavimą, todėl jauniems žolynams ir krūmams atsiranda kritiškai svarbus laiko tarpas įsišaknyti iki prasidedant didžiausiems karščiams.
Tyrimas remiasi itin ilgu – 59 metus trukusiu – dykumėjimo ir žemės atsikūrimo stebėjimu. Lygindami natūralius procesus su kontroliuojamu įsikišimu, mokslininkai nustatė, kad dirbtinis cianobakterijų įvedimas gali sutrumpinti brandžios ekosistemos formavimosi laiką nuo dešimtmečių iki vos kelerių metų. Laboratoriniai bandymai patvirtino, kad tokia biopluta daugiau kaip 90 % sumažina dirvožemio nuostolius dėl vėjo, o tai lokaliu mastu reikšmingai pristabdo smėlio audras.
Ilgainiui mikrobinis sluoksnis kinta: prie bakterijų ima jungtis kerpės ir samanos, todėl sistema tampa dar atsparesnė šalčiui ir audroms. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šis „gyvas skydas“ yra itin jautrus mechaniniam poveikiui. Automobilių ratai ar intensyvus gyvulių ganymas gali lengvai pažeisti ploną plėvelę. Dėl to technologijos diegimas reikalauja ne tik tikslių biologinių skaičiavimų, bet ir griežtos atkurto ploto apsaugos nuo žmogaus veiklos.
Pastarųjų metų klimato reiškiniai dar kartą primena, kokia trapi yra planetos pusiausvyra. Pavyzdžiui, stiprios žiemos audros, sausio pabaigoje ir vasario pradžioje užklupusios Floridą, sukėlė neįprastą vandenyno spalvos pokytį: staigus temperatūros kritimas ir gūsingi vėjai pakėlė senus karbonatinio dumblo sluoksnius, todėl gilus Meksikos įlankos mėlis nušvito ryškiais turkio ir smaragdo atspalviais. Tokie pavyzdžiai parodo, kaip jautriai ekosistemos reaguoja į klimato svyravimus, ir kodėl vis svarbiau ieškoti inovatyvių sprendimų, padedančių jas apsaugoti.
