Tikslūs Džeimso Webbo kosminio teleskopo stebėjimai pirmą kartą leido mokslininkams aptikti fosfiną, retą, bet intriguojančią molekulę, rudajame nykštuke „Wolf 1130C“.
Šis objektas priklauso žvaigždžių sistemai, esančiai maždaug už 54 šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne. Neįprastai aukšta fosfinos koncentracija verčia manyti, kad tai gali būti susiję su ankstesne šalia esančio baltojo nykštuko termobranduoline veikla.
Vis dėlto tikslus šio junginio susiformavimo mechanizmas kol kas lieka paslaptimi, iki šiol tokio reiškinio panašiuose dangaus kūnuose nefiksuota.
Kas yra fosfina?
Fosfina yra cheminis junginys, sudarytas iš vieno fosforo ir trijų vandenilio atomų. Ji yra itin toksiška, sprogstamoji dujomis, kuri paprastomis sąlygomis atmosferoje išlieka nestabili. Žemėje fosfina natūraliai susidaro pelkėse skaidantis organinei medžiagai.
Planetose, tokiose kaip Jupiteris ar Saturnas, fosfina gali susidaryti ir be mikroorganizmų įsikišimo – tiesiog esant specifinėms cheminėms reakcijoms didžiulio slėgio sąlygomis.
Rudajame nykštuke „Wolf 1130C“ fiksuotas fosfinos kiekis nėra didelis, ypač lyginant su dujiniais milžinais, tačiau stebint kitus rudus nykštukus, tokios koncentracijos iki šiol nebuvo užfiksuotos.
Kaip atrodo „Wolf 1130C“?
„Wolf 1130C“ yra trečiasis komponentas triguboje žvaigždžių sistemoje „Wolf 1130ABC“. Jis sukasi aplink pagrindinį dvinarį porą – šaltą raudonąją nykštukę „Wolf 1130A“ ir baltąjį nykštuką „Wolf 1130B“.
Tai reiškia, kad rudojo nykštuko trajektorija yra pakankamai nutolusi, tačiau vis tiek susijusi su masyvesniu žvaigždžių centru.
Aptikus fosfiną, mokslininkai pasitelkė atmosferos analizės modeliavimą – metodą, leidžiantį iš spektroskopinių duomenų nustatyti, kiek kokių dujų gali būti atmosferoje.
Kaip paaiškino tyrime dalyvavusi San Fransisko universiteto mokslininkė Eileen Gonzales, tai galima palyginti su bandymu atkurti pyrago receptą vien iš skonio, kai kepėjas atsisako jį atskleisti. Skaičiavimai parodė, kad fosfinos koncentracija siekia apie 100 dalelių milijarde.
Iš kur ši fosfina atsirado?
Vienas didžiausių klausimų yra kodėl fosfina buvo aptikta būtent šiame nykštuke, bet ne kituose? Viena iš pagrindinių hipotezių teigia, kad rudas nykštukas „Wolf 1130C“ galėjo gauti fosfinos per sąveiką su netoliese esančiu baltuoju nykštuku „Wolf 1130B“.
Šis, akretuodamas medžiagą, gali tam tikromis sąlygomis sukelti termobranduolinius procesus – galimą naujos žvaigždės sprogimą. Tokie reiškiniai, pasak kai kurių tyrimų, galėjo būti svarbus fosforo šaltinis visoje Paukščių Tako galaktikoje.
Tiesa, jokio naujos žvaigždės sprogimo šiame žvaigždžių sistemos komponente nebuvo stebėta – bent jau nuo tada, kai sistema buvo atrasta, maždaug prieš šimtą metų. Todėl neatmetama galimybė, kad pastebėta fosfina yra senovinio sprogimo pėdsakas, likęs iš daug anksčiau įvykusio įvykio.
Šis atradimas dar kartą parodė, kokią pažangią analizę leidžia atlikti Džeimso Webbo teleskopas ir kaip kiekvienas dujų pėdsakas dangaus kūno atmosferoje gali iškelti vis naujų klausimų apie mūsų Visatos evoliuciją.
